žemėti reikšmė
Kas yra žemėti? 1 žemė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Š, NdŽ, FrnW, KŽ 1. eiti žemyn, darytis žemesniam; pršn. aukštėti: Aukštuma vandenyno linkui žemė́ja DŽ. Kopos žemės tol, kol susidarys simetrinis jų skersinis profilis sp. Paprastai toks pylimas esti tarsi pasagos pavidalo, ties viduriu jis aukštokas, o į galus žemėjantis rš. ║ darytis mažesnio ūgio, aukščio: Žmogus kas metą vis žemyn eini, vis žemė́ji, menkėji Krš. 2. artėti prie žemės paviršiaus, leistis žemyn: Kulka, lėkusi šūvio linija, ima žemė́ti DŽ. Matai, kaip saulė žemė́ja Ob. Ir rezginiuose kreivų šaknų, kurios kaip gyvatės nudrykusios žemėjo, juda dieną ir naktį gyvas įvairus gyvenimas Mš. 3. mažėti (apie kai kurių matuojamų dydžių lygį); pršn. kilti: Ledo lydymosi temperatūra, augant slėgiui, žemėja rš. A pradės kainos žemė́ti, a taip i kils? Krš. \ žemėti; nužemėti; pažemėti; sužemėti
2 žemė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. tr. Rtr, NdŽ, KŽ tepti žemėmis, purvinti: Drabužius žemė́ti DŽ. Duos mat žemė́t seklyčią! Srv. | refl. NdŽ, DŽ2: Nesižemė́ja nei grūdai [kuliant], švarus laitas Šmn. 2. intr. NdŽ, DŽ1 virsti žeme. 3. intr. NdŽ tapti žemės spalvos. \ žemėti; apžemėti; įžemėti; išžemėti; nužemėti; pažemėti; prižemėti; sužemėti; užsižemėti