vienturtis reikšmė
Kas yra vienturtis? 1 vientur̃tis, -ė adj., smob. (2) KBII72, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Tlž, Klp, víenturtis (1) DP240, Pns, Alks 1. Q143, 147, OsG128, CI528, B392,394, H, H169, R, MŽ, S.Stan, D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, LL52, L, LE XXXIII536 kas vienas šeimoje (apie sūnų ar dukterį): Jis buvo vientur̃tis sūnus pas tėvą ir jam vienam visi turtai teko J. Sūnus vientur̃tis buvo ir tas numirė jaunutis Krs. Ana yr iš ūkės, ana vientur̃tė duktė buvusi, ana nėr tarnavusi Lpl. Kai tik vientur̃tis, ir išdykęs Dkš. Vientur̃tė auga – būs žentinė Erž. Augin motinėlė vienturtę dukrelę, lygiai kaip daržely žaliąją rūtelę LTR(Pg). Aš vienturtis tėtušio sūnelis, aš vienturtę ir mergelę vesiu D61. Atjojo bernelis, vientur̃tis sūnelis, pas vargdienę mergužėlę, purvelių bridėjėlę JV231. Ale visas džiaugsmas to pono buvo vienturtis sūnus, kurį labiau mylėjo, nekaip savo dūšią BsMtII42(Nm). Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus Žem. Ji buvo motinos ir tėvo valioj, o jie nemeilakavo, nors ji ir vienturtė duktė I.Simon. O kaip artyn atėjo vartump miesto, šitai išnešė nuomirusįjį, kursai buvo vienturtis motinaip savo VlnE 113. Ir ano raudos, kaip raudojamas yra vienturtis bernelis BBZak12,10. Kristus iš tiesos yra tikrasis vienturtis sūnus Dievo BPII153. Ir dėlig to Raštas Š[ventas] kad nor parodyt didžiausią gailėjimą, tad mini mirimą vientur̃čio sūnaus DP335. Turėjo nes [žmogus] vienturtę dukterį, dvylikos metų, kuri and smertelno patelo buvo Ch1Luk8,42. Vieną tą mergelę ir teturėjo kaip kakto[je] saulę, vienturtẽlę End. Kap toj pasakoj: vienturtė̃lė tinginėlė – visi dartės toki po vieną išaugyti Brb. Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilė atneš? Vrp 1890,52. Augin tėvas sūnelį, tą vieną vienturtė̃lį JD1138. Aš gausiu mergelę, kur vienturtė̃lė, su didžia dalele, su pasogėle JV72. Ei tič, nebarkie mane, tėveli, juk aš tavs vienturtėlis KlvD168. Aš išrinksiu tau bernelį, tėvo vienturtė̃lį DrskD103. Vienturtėle mano, neduok valią mošytėlėm skryneles vožyti LTR(Kt). Kur vienturtėlė dukrelė, ten viena sena skrynelė ir toj nepilna drobelių Iš. Aug sūnaitis vienturtaitis, jis vaikščioja kaip ponaitis BsO93. ^ Iš vienturtės dukteries ir iš gončo šunies nieko gero LTR(Šv). Bijok vientur̃tės mergos, išpestyta yr Tl. Keravokias nu vientur̃tės dukteries ir nu vienkiemio šunies Užv. ║ JD27 vienintelis šeimoje kitos lyties vaikas: Mano mamutė irgi viena, tik ji vienturtė, broliai keturi, o ji viena Mrj. Abrahamas buvo vienturtis vyras ir paveldėjo šitą žemę BBEz33,24. Aš viena seselė vienturtėlė nešiau broliams pusrytėlį DvD 83. Penki šeši broleliai, abu gyvi tėveliai, dukrelei vienturtėlei krovė didį kraitelį LTR(Brt). ^ Vientur̃čiai vaikai tankiai yr su ragais Krš. 2. viengungis, vienišius: Oi, buvom buvom mes trys broliukai, visi trys vienturtėliai, karaliaus žalnierėliai LTR(Pg). Eš esmi nevaisinga, vienturtė (apleista), pravaryta (= pavaryta) ir patremta BBIz49,21.
2 vientur̃tis, -ė adj. (2) kuris vienintelis turimas: Gvoltija, kad aš paskutinį ir vientur̃tį veršį jiems mėsinėt pažadėčiau K.Donel. Ai, kas gelbės ieškoti mano vienturtę avaitę Sch4(RD81).