vienišius reikšmė

Kas yra vienišius? vienìšius, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ; LL220 1. kas neturi sutuoktinio, viengungis: Išgyrė vienišiaus gyvenimą rš. Vienišiaus ramybė rš. ║ kas neturi artimųjų: Dabar tai daugiau vienìšių, o kadais tai vaikų turėjo, šeima kitokia buvo Gdr. Neduok Dieve vienìšiui (bloga gyventi)! Škt. 2. DŽ kas mėgsta būti vienas. ║ kas nemėgsta būriuotis: Senieji šernai patinai, vadinami vienišiais, vaikštinėja atskirai sp. Baltosios meškos yra vienišės rš. Vienišius elnias rš.