garbingas reikšmė
Kas yra garbingas? garbìngas, -a adj. (1) K, J, -à (3) Š; SD35 kuris garbės vertas, garbus, girtinas; gerbiamas: Kiekvienas darbas kolektyve garbingas ir svarbus rš. Būti vergu – negarbingas dalykas (sov.) rš. Carinės Rusijos darbininkų klasė nuėjo sunkų, bet garbingą kovos su carizmu kelią (sov.) sp. Buvo dar garbinga šventė, vadinama senų laikų arba amžių šventė S.Dauk. Mano širdužė nerūpestinga, gavau mergytę labai garbingą RD168. Garbingas veidas R27. Jis tarp visų kitų garbingiausias KBI51. | Mirdamas Kernius paliko vienturtę dukterį, garbingą (garsią) gražybe ir išminčia S.Dauk. ^ Kas teisingas, tas ir garbingas Jnš. garbìngai adv.: Pasiimti įsipareigojimai garbingai vykdomi (sov.) sp. Kas garbingai kaujas, to mirtis neliečia S.Nėr. Garbingai priėmė, pasisodino už stalo BsPI33. Ten žmonės garbìngai (su pagarba) vaikščio[ja] pro savo šventenybes J. Garbingai dar liuosybę nuo krikščionių gynė S.Dauk.
garbingas junginiai
- garbingas amžius, garbingas elgesys, garbingas vardas