kūjis reikšmė
Kas yra kūjis? 1 kū́jis sm. (1) 1. SD153, R, MŽ, K, Kv didelis, sunkus įrankis kam kalti, plakti, akmenims skaldyti: Petras vos pakėlė abiem rankom kūjį, kurį Stasys valdė tarytum paprastą plaktuką rš. Kū́jis – akmenų skaldomas, kūjelis – dalgių kalamas J(Škn). Užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. Kaip tokį kūjį gali atkelti? Krkl. Mačiau, kū́ju akmenis daužo Dkš. Bepigu tau sveikam ir tokį kū́jį kilnoti Žg. Su kū́ju ėmė daužyti Ėr. Jis ištraukė [krepšį] iš ugnies, padėjo an priekalo ir – kūjais mušt! BsPIV23. Kūjelis ranko[je], geležėlė antro[je], visus darbus pametusi, reiks dumpleles dumpti JV251. Kaipog tenai ausys tavos girdėt arba ižkęst galėjo anuos ištikimus kūjo budelio DP176. ^ Delnu kūjo neatmuši Mrj. Gerą kalvį kūjis peni KrvP(Mrj). Širdis krūtinėj ėmė kūju plakti (labai smarkiai) A.Vien. 2. tech. mašina dideliems metalo gabalams kalti: Garinis kūjis TechŽ57. ◊ tarp kū́jo ir príekalo labai sunki, pavojinga padėtis: Aš esu tarp kūjo ir priekalo, – skundėsi biznierius V.Mont.
2 kū́jis sm. (1) žr. 1 kūjokas: 1. ppr. pl. Ar tu moki vaikščiot an kū́jų? Pg. Tu nors sprando nenusisuk, kū́jais bevaikščiodamas Vb. 2. SD123, Šmn.
kūjis junginiai
- (kalvio) kūjis, kovos kūjis
- Kovos kūjis, Raganų kūjis