padėtis reikšmė

Kas yra padėtis? padėtìs sf. (3b) 1. kieno nors buvimo erdvėje situacija, išsidėstymo vieta: Miesto padėtìs kartais labai graži FT. Daikto padėtìs DŽ. 2. būklė, kurią lemia įvairios aplinkybės: Žanoto padėtìs y[ra] sunki Plng. Sunki buvo kaimo moterų padėtis buržuazinėje Lietuvoje (sov.) sp. Šitokioj padėtỹ blogiau biskį Vlkv. Žmonės sako, kad nėra padėties be išeities rš. Iš keblios padėtiẽs išeiti BŽ170. 3. visuma visuomeninių ir politinių santykių, sudarančių tam tikras visuomenės gyvenimo sąlygas: Nauja politinė padėtis šalyje reikalavo naujų veikimo formų rš. Buvo paskelbta karo padėtis GK1938,10. 4. vieta, vaidmuo visuomenėje, visuomeniniame gyvenime: Būtum ir sveikatos, ir senos tarnybos, ir padėties nenustojęs rš. 5. žr. padėlys 5: Geros gaspadinės neguli šaukštai apibaubėję, ale išmazgoti i geron padėtin priglausti Prng. Tas bernas žinojo visas pãdėtis Rsn. ^ Bloga padėtis ir geras akis pagadina, ir mažą vaiką vogti išmokina KrvP(Ašm, Jnš, Rs). Bloga padėtis ir gerą žmogų iš kelio išveda KrvP(Kp, Srv).

padėtis sinonimai

padėtis antonimai

padėtis junginiai

  • (sunki) padėtis, EB padėtis, aukšta padėtis, civilinė padėtis, ekonominė padėtis, finansinė padėtis, geografinė padėtis, karo padėtis, kebli padėtis, kritiška padėtis, moterų padėtis, nejudama padėtis, nepaprastoji padėtis, neutralioji padėtis, politinė padėtis, socialinė padėtis, sunki padėtis, tarnybinė padėtis, visuomeninė padėtis, vyraujančioji padėtis, ypatingoji padėtis, šeiminė padėtis, šeimyninė padėtis, žemesnė padėtis, žemės ūkio padėtis
  • EB padėtis, civilinė padėtis, ekonominė padėtis, finansinė padėtis, moterų padėtis, nepaprastoji padėtis, politinė padėtis, socialinė padėtis, tarnybinė padėtis, vyraujančioji padėtis, ypatingoji padėtis, šeiminė padėtis, žemės ūkio padėtis
  • Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m., Karo padėtis
Ką reiškia žodis padėtojas? Visi terminai iš raidės P.