sudurti reikšmė
Kas yra sudurti? 1 sudùrti, sùduria, sudū́rė 1. tr. Kl subesti, susmeigti: Mietus į žemę sudùrk J. Sudursiam dalgius ir sumausiam kepures Ggr. Visi trys sudūrė peilius į žemę BsMtII175. | Atsirado vienas drąsus, puolė ir sudūrė visą šakę į tą baisybę LTR(Ms). | prk.: Sùdura (nusiavęs numeta) by kame kelnes ir paliekta Grg. ║ subadyti: Sudurtas keliomis ragotinėmis išguro S.Dauk. ║ KII197 suduoti, sukirsti (kuo aštriu): Žirgą pentinais sudūręs, Vytenis metės ant mečeivių S.Dauk. ║ sutrenkti: Kaip šokau, ir sudūriau koją Ds. Tamsoj sudū́riau pirštą, net sutino per sąnarį Al. | refl. tr., intr.: Netikėtai lendant susidū́rė pirštas Grž. Nešok nuo taip aukštai: susidursi kojas! Slm. 2. tr. sujungti, sudėti: Per visą [triobą] neišeis, reiks sudùrt lentos Jnšk. Sudùrk dvi kartis, ir išeis per šniūrą (rėžį) Kp. Stalas sudùrtas buvo nuo lango ligi durų Jrb. Pridūriniai [žodžiai] (composita) iš dviejų žodžių sudurti S.Dauk. ║ suremti: Katros mergaitės [miegodavo] galvas sudū́rę, kasas susiūdavau Kp. Anie neatsigulė keip kiti, o sudūrė kojas į krūvą LTR(Žg). ^ Nesudūrei su Dievu pirštais (nežinia, kas bus) B. Čia sveikas žmogus, čia jau nebėr: matai, su Dievu kojų nesudū́rei Trgn. | refl.: Pečiais susdū́rę, rankom suskabinę vienas kitą kiloja Dv. 3. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti (apie maistą, pinigus): Mes šiemet duoną kap tik sùduriam Lp. Kada kada, o dabar su tais pinigais visai negali sudùrt Gs. Sudur̃s pieną su pienu (viena karvė užtruks, kita turės) Lp. Jeigu aš keturias kiaules pasipjaučiau, tai gal sudùrčiau mėsą su mėsa Skr. Kur žmonės alky grūdinos, skausme, su derlium derliaus niekad nesudūrė T.Tilv. ║ sunkiai uždirbti, sudėti: Simukas ne sykį, sudūręs pinigų kiek, norėjo grąžinti V.Piet. 4. refl. susisiekti, sueiti, susikirsti: Ties ta vieta susìduria mūsų žemės Jnšk. Trys dryžiai eina par krūtinę i par rankoves i susìduria į krūvą Jrb. Šaltuona susìduria su Šlyna Kln. Mūsų laukai susidur N. Galilėjos žemė su ... žydų žeme susidūrė, alba greta buvo BPII262. Vilniui kilti daug padeda ir geležinkeliai, kurių čia daug susiduria rš. 5. refl. tr., intr. susitikti, susieiti: Susidū́rėm tokį žmogų seną – skraba, tarška, nebepaeina Šts. Duryse susidūriau su svečiu Prng. Susdū́rė vilką Prl. Mudu susidū́rėm pas gydytojį Jnš. Bėgo kiškis nuog balos ir susdūrė aveles KrvD176. Ant laiptų ji kaktomuša susiduria su Petru rš. Akis akin susdū́rėm an miesto Užp. Mudviejų su Salomėja keliai vėl susidūrė rš. | Jųdviejų akys susidūrė V.Kudir. ◊ gãlą su galù sudùrti užtekti sunkiai verčiantis: Sunkiai gyvena – gãlą su galù nesùduria Ėr. Ot stumiuos taip, gãlą su galeliù sudurdamas Grž. gãlas su galaĩs nesusìduria KrvP(Ds) neužtenka, sunkiai verčiantis. galų̃ gãlo mazgų̃ mãzgo nesudùrti nusigyventi, sunkiai verstis: Kai daug važinėjies, tai galų̃ gãlo mazgų̃ mãzgo nesùduri Jrb. \ durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; padurti; pardurti; perdurti; piedurti; pradurti; pridurti; sudurti; uždurti
2 ×sudùrti intr. sukvailėti, pakvaišti: Tep sudùro, ka negali Msn. \ durti; apdurti; padurti; sudurti
sudurti junginiai
- sudurti galą su galu, vos sudurti galą su galu