suremti reikšmė
Kas yra suremti? surem̃ti, sùremia, sùrėmė tr. 1. Sut, K, DŽ suspirti, prilaikyti ramsčiais: Surem̃k tvorą, kad negriūtų Ėr. ║ atsispiriant, remiantis prispausti prie ko (kumščius, rankas): Aiktelia Elzė, įtraukdama galvą ir suspaustus kumštelius suremdama po smakru V.Bub. ║ suspiriant sustatyti: Naujos fermos jau sùrėmė gegnes Sml. Šautuvų buvo suremtų̃ kaip gubų Krš. Eik šen, ir mudu surem̃sim kokią rikę Brt. | prk.: Liesa kumelė: vos kauleliai suremtì Šts. Kaulai suremti, skūra aptempti (apie sulysėlį) Plt. suremtinaĩ adv. Šts. 2. DŽ iš kelių pusių prispaudus, laikyti: Vyrai sùrėmė pečiais ir išstūmė vežimą Ėr. Vokiečiai, pasiviję žmogelį, surėmė jį šautuvais ir keikdami ėmė kratyti LTsIV696. | prk.: Iš karto ir pats Zenonas nustebo, nepažįstamų akių suremtas J.Marc. ║ labai arti prikišti, subesti: Surėmė automatų vamzdžius ir nusikvatojo V.Bub. ║ iš abiejų šonų suspausti: Uošvužei einant, kančiukėliu sudrožei, mergužei einant, pentinėliais sùrėmei [žirgelį] JD126. 3. DŽ suglausti, sušlieti: Ko čia sėdit, pečius surė̃musios? Jrb. Abudu ant pečiaus, surėmę pasturgalius, galėsime kirmyti K.Bor. Ten pat du seni medžiai, surėmę kreivas šakas J.Avyž. | refl.: Mergelė su berneliu peteliais susirė̃mę [sėdi] FM. Žaidėjai susìremia rankom ir eina pro vienas kitą Ktk. Ąžuolas su liepele šalia kelio stovi, šakelėms susirėmę, lapeliais susiklėstę FM. 4. Tršk greitomis ar prastai pastatyti, suręsti: Jau trys nameliai suremtì – greit dirba Slm. Reikia surem̃t kokia pirtelė – nėra kur apspraust po darbų Ut. Kam tu surėmei tamsų svirnelį LTR(Pb). Atvykusiems pradžioje surėmė barakus, o paskiau ėmė statyti namus rš. Surėmė, surėmė liemenėlių pirtelę Niem496. | prk.: Surem̃kim, vyrai, dainą (uždainuokime), lai plyšta laukai, lai skleidas visi pašaliai Lk. Buvo toks tylenis, kad per dvi dienas vieną žodį tesuremdavo J.Avyž. | refl. tr. DŽ: Palaukė[je] trobikę susìrėmė i gyveno Krš. Vargais negalais Martynas susirėmė trobą J.Avyž. A galėsma susirem̃ties trobikę? Klk. 5. apsupti: Iš šonų kaimynių suremta, kiūtojo ji, įkaitusi nuo alaus ir šilumos rš. Areštantus paprastai lydėdavo raiti sargybiniai, taigi užpuolimą reikėjo vykdyti staigiai, kartu suremiant iš visų pusių rš. ║ užgriūti, susitelkti vienu metu: Tai sùrėmė darbai – negaliu nei rankų praskirti (daug darbų reikia padaryti) Rdm. | refl. DŽ: Dabar visi darbai susìrėmė Ėr. 6. padėti, sušelpti: Sùrėmė kaimynai muni Vn. Neatsisakyk surem̃t manę bėdon Lp. Kur vienas antrą myli, vienas antrą supranta ir suremia, – visa tur nutilti arba nieku pavirsti rš. | refl.: Prisidėsim, susirem̃sim, bus gerai Rm. 7. refl. N, Sb, Pj, Gs susigrumti, susikibti, susimušti: Susiremdavo didesni ir mažesni kariuomenių būriai A.Vien. Abi pusi baisiai susirėmė ant kalnais M.Valanč. Kiekvienam riteriui malonu ir garbinga mūšio lauke ginklu susiremti V.Krėv. Susìrėmė vyrai, maniau, ka[d] užsidaužys Rdn. Jaučiai susìrėmė K. Karvutei ragas nulaužtas – galėjo su kitoms karviums susirem̃t Jrb. Reta katė teišdrįs susiremti su žiurke J.Jabl. Anie su neprieteliais jau susìrėmė Jrk138. | prk.: Teisme susirėmė pinigas prieš pinigą Šl. ^ Nelaimės susirėmė su ragais VP32. 8. refl. susiginčyti: Ponui Skrodskiui teko susiremti su sūnumi dėl pinigų V.Myk-Put. Buvom susirė̃mę su marčia Užv. Juodu smarkiai susìrėmė Lkš. 9. Slm, Pn, Srv, Kb, Vkš suspausti, suimti (apie skausmus): Surėmė iš visų pusių mane dyguliai J. Naktį surėmė jį tokie diegliai, jog žmonės manė, kad gyvas nebeliksiąs V.Krėv. Suremta dyguliais, graudžiai suvaitojo Žem. [Grėtei] skausmai suremia strėnas ir vidurius I.Simon. Lyg nuo nuodų jaučiau skaudėjimus, ir surėmė diegliai V.Kudir. Kad surėmė šoną skausmas, nors rėk Mrj. Pilvą kad sùrėmė, tai sùrėmė, nei paeit negaliu Al. Surem̃s kada liga, ir ištiesiu kojas Btr. Nuo žuvų kad sùrėmė diegliai, kad ėmė dusint! Sdk. Ant kaklo [puolė skausmas], sùrėmė tokie galąstuvai kieti Žlp. Sukukuo gegelė, sùrėmė širdelę JD1128. | Pyktis jam krūtinę suremia rš. Tėvo akyse ašaros, ir sūnus pajunta, kaip karštas kamuolys suremia jam kvėpavimą rš. | refl.: Ka susìremia į nugarą, eina kraujo leist Pš. Po Kalėdų pasikėlė kosulys, atsiliepė pilvo slogos, susirėmė kitos ligos Blv. ║ prk. apimti: Nausėdą surėmė nykus vienatvės jausmas K.Bor. Marijoną staiga surėmė liūdesys J.Marc. Gėda ir gailesis taip surėmė Barbelę, kad nežinojo kur dingti rš. 10. užpulti, prispirti: Bobos kai iš visų pusių sùremia, tai jis, žmogelis, tik lekia, susėmęs galvą, iš gryčios Jnšk. Tik gerai visi surem̃kit, ir pats prisipažins Rm. Suremsim mes tą paukštį iš visų pusių J.Balt. Kurie šneka ir žodžiais suremia CI468. 11. prk. suspausti, sukaustyti: Pirma lijo pliaupė, o dabar kad surėmė staigu, rodos, visus syvus išspaus iš žemės Žem. Kai šaltis surem̃s, ateik pas mus gyvent Prn. Ežeras buvo suremtas Šts. Nuo pat rudens kai tik užšalo, surėmė ežerus ir upes storu ledu Db. Žemelė stingsta šalčiu apsemta, kaip gruodu visa suremtà BM441(Kp). Įkaitusi saulelė šviečia, lygu geležimis, įkaitintais iki raudonumo, savo spinduliais surėmusi žemę spargina Žem. | Jau karštis duoną tik sùrėmė, ir apsitraukė ruduma Kt. ◊ liežùviais surem̃ti imti apkalbėti: Žmonės kad sùrėmė liežùviais kai basliais! Kair. pečiùs surem̃ti draugauti: Jie neparsiskiria, surė̃mę pečiùs vaikšto Ėr. pečiùs surė̃mę daug prisirinkę: Pečiùs surė̃mę pas dantistę Vb. \ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti