priremti reikšmė
Kas yra priremti? prirem̃ti, prìremia, prìrėmė 1. tr. N, K, LL197, DŽ1 atspirti į ką: Kopėčias prìremi prie tos blankelės, tai siūbuoja Slm. Seržantas prirėmė prie sienos šautuvą, atsisėdo ant žemos palangės P.Cvir. | refl. N, K: Su ranka prisirem̃t galėjau Krs. 2. tr. priglausti, prišlieti: Kiemelyje prie sienos priremtas stovi suolelis I.Simon. Paširdžius prirem̃s [liuob] pri poduškos i rymos Krš. | refl.: Jis atsistojo nuo žemės ir prisirėmė prie sienos rš. 3. tr. greitosiomis, laikinai pristatyti: Prie pietinio tvarto galo priremtas gardelis, kuriame kriuksi paršiukas J.Dov. 4. intr. galėti pastovėti: Kojoms neprìremu, tiek skausta Rdn. A galėsi prirem̃ti pri žemės – mėgink stoties Trk. 5. tr. prispausti, primygti: Priremtos basliais langinės rš. Verdant plaučius prirem̃k, bo jiejai plūdura, negrimzta J. | Prìrėmė pusbernį tik prie sienos ir taikstė į snukį skelti Jnšk. | prk.: Kai žmogų priremia bėda, tai ir gudrumo atsiranda J.Avyž. Danutė sakė, kad tave liga prirėmė J.Dov. 6. tr. DŽ prispirti, priversti: Kai gerai prìrėmė, tai ir pasisakė Sb. Bus tep prìremtas prieg darbo Lp. Prìrėmė (prispaudė mokytis) jį labai Lp. Vaiką (dukterį) negali priremti, jei nenora už jo tekėti Dr. Aš, daktare, visko mačiau, ir pamokslais manęs nepriremsi K.Saj. Bepigu Šiliniui – tas žodžio kišenėje neieško, bematant suriečia senį. Jeigu kaip, ir griežtesniu žodžiu priremia rš. ║ prigriebti: Suskubo pilvazas pasprukti iš sodo, o tai būčiau prirė̃męs jį Št. ║ primygtinai įprašyti: Muni prìrėmė, ka[d] fermo[je] kiaules mėnesį pašerčiau Krš. 7. tr., intr. kiek padėti: Jau vaikai prìremia motinai J. Tu eik, vaikeli, o aš prišokdama tave prirem̃siu Jrb. Prìrema valdžia, gal išeiti mokslus Šv. Jau mergučė pradės tuoj prirem̃t Grš. Dirba jos sunkiai, kiek galėdamos, bet labai mažai tegali ką nors priremti savo vyrus V.Piet. 8. tr. siekti, liestis: Tas miškelis prìremia ir ežero kraštą Šil. Dvaro laukus prìremia sodžiaus ganyklos Rm. ◊ prie síenos (tvorõs, žẽmės) prirem̃ti 1. priversti nusileisti, pasiduoti: Evaldas pajuto, kad aš priremtas prie sienos J.Dov. Mes jį prìrėmėm kai šunį prie tvorõs Mrj. 2. griežtai pareikalauti: Prìrėmė pri síenos: „Atiduok!“ Rdn. Prirem̃k prie žẽmės, kad žinotų! Prn. \ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti
priremti junginiai
- priremti (prie sienos)