nuremti reikšmė

Kas yra nuremti? nurem̃ti, nùremia, nùrėmė tr. 1. BzB306, Sut įkurti, pastatyti: Viešpats nùrėmė pasaulę J. Atejo tvanas, ištiko upė anus namus, bet negalėjo jų pakrutint, nes nuremti (gruntavoti) buvo ant uolės BtLuk6,48. Tarpu mūsų ir jūsų yra tarpapeklis didis nuremtas, idant tie, kurie nori iš čion eiti jūsump, negalėtų, ir anys iš ten pereit mūsump SE141. | prk.: Idant … per meilės šaknį nuremti ir nugruntavoti būtumbit VlnE112. 2. nuleisti, nudurti (akis): Ko nùrėmei akis, juk nieko tau nesakiau Rm. Vaikai, paklausti, ar mokėsi skaityt, akis žemyn nùrėmė O. 3. suspausti, suimti (apie dieglius): Nùrėmė mane dieguliai, kad negaliu nė pasijudinti, kad dūšią iš kūno varo J. 4. ištikti: Stabas jį ištiko, nùrėmė KII138. Stabas nurėmė ranką N. Jis buvo stabo nuremtas prš. Stabu nùremtas KII3. Tai mane lyg kaip perkūnas nùrėmė KI302. Kad ją (lazdą) vienas į ranką ėmęs prieš kitus žmones iškeldavo, tai anie kaip perkūno nuremti stovėjo BsPI45. 5. refl. pargriūti: Nùsrėmė in žemę Lp. 6. refl. bėdą suversti: Ai, ant to senbernio kožnas nusìremia Pv. ◊ akìs nurem̃ti [stulpù] žiūrėti į vieną tašką (apie silpną ligonį): Kaip apsirgo nedėlioj vaikas, taip akìs nùrėmė stulpù ir lig šiai dienai nebeatsigauna Jnšk. Myliutė jau visiškai akìs nùrėmė, jau greit mirs Ps. kaĩp nùremtas lyg stabo ištiktas, nejudrus, sustingęs: Jis stovėjo kaĩp nùremtas KII311. Stovi kaĩp nùremtas Trg. Kokią pusę adynos aš taip galėjau būti stovėjęs kaip nuremtas ir vos tiktai atsidvėsdamas Kel1881,322. Ir tuoj užkilo iš to dūmtraukio sūkurys tokiu smarkumu, jog aš, dalgį betraukdamas, likau lyg nuremtas stovėt BsV364. Aš iš išgąsčio kaip nuremtas buvau prš. šãknį nurem̃ti įsitvirtinti, įsigalėti: Godui pergalėtis ir širdy savoj šaknį nuremt davė DP155. žõdžio nenurem̃ti nieko bloga nesakyti: Jis man žõdžio nenùrėmė, pirštu nepridėj[o] Lp. \ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti

Ką reiškia žodis nuremžti? Visi terminai iš raidės N.