pasiutimas reikšmė
Kas yra pasiutimas? pasiutìmas sm. (2) Rtr, NdŽ; Q584, Sut, LL283, M → pasiusti: 1. N Pasiutimas šunies SD405. Pasiutimas labai užkrečiama ir pavojinga gyvulių bei laukinių žvėrelių liga rš. Bruknienojai nuo pasiutìmo labai gerai Str. Žuvų lynų kraujas nuo pasiutimo – deda prie žaizdos LTR(Ant). 2. N. 3. Pasiutimas, padūkimas SD360. Aš tau pasiutìmą išvarysiu VšR. Pečių pakūrysiu, po dūmais laikysiu [pačią], pakol visą pasiutimą iš jos išvarysiu LTR(Skdv). Par savo pasiutìmą galėjo ir galą gauti Klk. Ka prigera, tiek pula su pasiutìmais pri tos Reginos Trk. Kokį pasiutìmą ir apvažą tur taip dėti (plūsti)! Krš. Kai sirgo, jau tokį pasiutìmą turėjo, ka neklausk! Jrb. Su pasiutìmais atbėgo keikdamas seliūnas Šts. Ta galva iš pasiutìmo plinka: siunti, tranki – pats nežinai ko Trk. Iš pasiutìmo an sienų lipa Mrj. Joną dabar tiesiog pasiutimas apėmė J.Paukš. Tokios pareigos, kuriose nematau jokios prasmės, mane varo į pasiutimą J.Avyž. Pasiutìmą tik uždavė, taip kepštelėjusi Krš. Bet anie, pilni būdami pasiutimo, kalbėjo tarp savęs, ką turėtų padaryti Jėzui BtLuk6,11. Didis skėtrumas ir pasiùtimas DP547. | prk.: Dobilai pasiutìmo pilni, tai karvės ir punta Žal. 4. Šn geidulingumas: Metų dvidešimt penktų merga, pačiame pasiutime, dabojo ne darbą, bet šio svieto linksmybes Blv. Kad užeina pasiutimas, tai nemačija nei mušimas LTR(Up). ^ Pats pasiutìmas dygstant i žilstant Kal, Šts. 5. KII120 Ot šiandie vakare bus pasiutìmo [vakaruškose] Jnšk. ║ vakaruškos, nibrė: Pas juos šiandien bus pasiutìmas Šn. 6. → pasiusti 9: Pasiutìmas (bjaurumas) važiavimo! Ut. Nedavė ma[n] pievos – a ne pasiutìmas?! Jrb. ^ Ot velnio pasiutimas! M.Unt. ◊ ant pasiutìmo pasiùtusio labai, nepaprastai smarkiai: Ant pasiutìmo pasiùtusio skauda landuonis Dr. be pasiutìmo labai (smarkiai): Ta ožka be pasiutìmo pasiutus Rm. iš (ligi) pasiutìmo 1. labai smarkiai: Muzikantai duoda iš pasiutimo J.Avyž. Kluono pastogėse ligi pasiutimo kelia triukšmą žvirbliai ir kregždės A.Vencl. Vištos dėjo iš pasiutimo, sulaukusios pavasario rš. Nė augytos, nė kauptos, nė ravėtos [žolės], o auga iš pasiutìmo Jrb. 2. būtinai: Reik duonos iš pasiutìmo Trk. pasiutìmą varinė́ti (varýti) Snt aikštytis, užsispyrus savaip elgtis: Eik valgyt – užteks čia tau pasiutìmą varinė́t Rs. Tėvas savo pasiutìmą vãro, i viskas Jrb. Ką čia varaĩ pasiutìmą, nieko tu nepabaidysi! KzR. Jokūbas savo pasiutimą toliaus varė ir gėrė, ir kvortavo LC1883,44. pasiutìmą išvarýti (nuvarýti Pc) užsispyrus savaip (kad ir neprotingai) pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv). pasiutìmo mẽtas (dáiktas) nusistebėjimui reikšti: Pasiutìmo mẽtas – niekas kult neateina! Jnšk. Pasiutìmo dáiktas, kaip užmiršau! Mžš. Nė karvės nešertos, nė kiaulės neliuobtos – kas čia par pasiutìmo mẽtas! Žml. \ siutimas; įsiutimas; pasiutimas; susiutimas; užsiutimas