pasiusti reikšmė
Kas yra pasiusti? pasiùsti intr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD405, H, R, Sut, M 1. R353, DŽ susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija J. Kadai šunys lakstė pasiùtę Ign. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto Dbč. Pasiùtęs vilkas apriejo daug žmonių J.Jabl. ^ Nemušk kaip į pasiutusį šunį Žvr. Pasiùtusiam šuniui nelinkėčiau tokio gyvenimo, kaip savo Gg. Tie drobuželiai – šuo pasiùtęs neparkanda (labai stori) Všv. Izraelas bėga nei pasiutusi karvė CII589. 2. išeiti iš proto, išprotėti: Ka ne tas Žemalės daktaras, būčiu pasiutusi su visu: jau velniai po tą kramę jug maišės Trk. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži LzP. O kasg yra teip pasiutęs, idant turėtų turėt nopykantoje tikrus savus sąnarius DP529. | Galėjai pasiùst iš juoko Snt. Mažne gaspadorius pasiùto iš piktumo Varn. Štai regit, jog tas žmogus yra pasiutęs, kodėl atvedėt jį manęsp Ch1Sam21,14. ^ Kaip pasiùtęs vaikščiojau kokį mėnesį Str. 3. DŽ1 įniršti, įdūkti, pašėlti: Bematant mano arklys pasiuto – pajuto mešką V.Piet. Tiek y[ra] pasiùtusi ant munęs, ka ugnia spjauna Trkn. Menka kiek papykdai – pasiuñta: langai sutrupės! Mžš. Išnervavojo vaikį – kaži ko buvo pasiùtęs Trk. I, matytumi, tas ponas ka pasiùto ant munęs! Všv. Musėt iš proto išejai, kad taip pasiutái Lkv. Parlėkė ragana namon ir nerado saulės dukters namieje, dideliai pasiuto BsPIII19-20. Pasiuto kaip vokytis po pietų Plik, Akm, Sd. ^ Nepasiùsi – ne meška! Jrb. Pasiuto boba, prišiko trobą, atneškiat bliūdą, išneškiat šūdą VP37. ║ part. praet. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Mažutis, ale pasiùtęs Krs. Jau jie yr seniai pasiùtę Smln. Nebūk pasiùtęs, atiduok kepurę! Jnš. ^ Pasiutusių miltų pasiutus ir košė LTR(Jz), PPr273. Užeit pasiùtęs nerimstantį Sch92(B). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) LTR. Stovi kampe paspūtus, lekia lauku pasiutus (šautuvas ir kulka) Rš. Išdubusi boba pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63. 4. tam tikrą laiką niršti, pykti: Pasiùs kiek ir nurims DŽ1. 5. Pnd, Sd paišdykauti, pasišėlioti: Leisk biškį vaikams pasiùsti Bt. Gana, pasiùtot jau lig sotės! Rdn. Jaunims reik pasiùsti, padurniuoti Jdr. | refl.: Einam pasisiùsti su piemeniu Šts. Vakare vaikai taip pasisiuñta, kad oi! Pj. 6. imti audroti, siautėti: Ui, kad pasiùto oras – naktis kokia bjauri pasidarė! Mžš. Vėjas pasiùto – kelinta diena pučia Prn. 7. pasiautėti: Vėjas, kiek pasiutęs, aprimo rš. 8. DŽ1, DūnŽ imti, įnikti smarkiai ką daryti: Užejo toks tamsus debesis – i ka pasiùs lyti! Tl. Pasiùto kirsti lytus Mžk. Niaukstos, niaukstos – pasiùs pilti! Krš. Svirplys kad pasiuñta grajyt, tai iš namų reikia bėgt Stč. Kiaulės pasiùto sirgti Kž. Veršis pasiùto narstytis ant lenciūgo Šlv. Kad anie ten pasiùto barties dėl tos vištos! KlvrŽ. Kaip kadagį pakišo, pasiùto šaukti! Pvn. Ka mas pasiùtom krokti! LKT101(Kv). Ka pasiutáu šaukti, išejusi į padvariją! Trš. Sako, ka pasiùto gerti: kiek buvo to[je] butelko[je], tiek ir išmovė Nv. Pasiùto muno žmogus girtauti! Sg. Antanas pasiùto vėl rūkyt Rs. Pasiùto gerti ir pragėrė gyvenimą Dr. Ka pasiùto šviesties! Trk. Ka pasiuñta skaudėti, nebžinai ką i daryti Žr. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti Ggr. Baugios bulbės, lytaus negavusios: palys – pasiùs pūti Krš. 9. praet. šnek. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: O, pasiùto, krapų neįsinešėm: sulis – raugt nebegerai Mžš. Nu i dėl ko nesižanijot visi trys, a pasiùtot? Als. A pasiutái – kur puoli, kaip akis išdegęs? Varn. A pasiùto – su saule lyja! Jrb. Kol pareisiu, bus penkios valandos – pasiùto! Mžš. Pasiùto visai – pelė ant aruodo padvės (iron.) Jrb. Tai gyvenimėlis – kepti karveliai į burną lekia, a nepasiùto?! Jrb. ║ part. praet. apie ką didelį: Šlapia nueit, moliai tokie pasiùtę Snt. Pavasarį atiduosiam už tą trobą, laimė jau pasiùtusi! Trk. 10. šnek. patekti į sunkią, be išeities, varginančią, įniršį keliančią būklę: Dėl vienos butelkos nepasiùsma mas nė vienas (nieko pikta neatsitiks) Lks. Gerk, nepasiùsi nuo vienos taurelės! Pln. Nepasiùs ir ta Stasė, jei dar palauks Skr. Paslėpė raktus, gali pasiùsti beieškodamas Jnš. O naktys ilgiausios, reikėjo po dvi pakuras išminti – galėjom pasiùsti Kv. Kol tą rąstą užkelsi an ožių, pasiùsti reiks Krš. Ka reiks iš tos kapeikos gyventi – i pasiùsi Krtn. Nėr kur pinigo pasidaryt, pasiùsk! Skr. Padeda, kur niekas nededa – pasiùsk, čia nerasi! Mžš. 11. ppr. imper. šnek. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Pasiusk (žinokis) su savo karvėmis! LzP. Nebekasiu, tepasiuñtie tas galiukas [vagos] – sutems visai LKT155(Škn). Tepasiunta, apsieis ir be manęs Jnš. | refl.: Sako, ka gyvenai be rūpesnio, i pasiùskis, gyvenk! Lk. Toki ir tvarka, tegu pasiuñtas! Trk. Pasiùskitės jau, su tum tai aš neužsiemu! Kv. ◊ kad tù pasiùstum[ei] toks keiksmas: Kad tu pasiustum su savo tokia kalba! Grž. Ka tù pasiùstum, kaip nesiseka šiandie malkos skaldyt! Ps. Ka tù pasiùstumei, ka tavę nė perkūnas nemuša! Jrb. kaĩp pasiùtęs labai smarkiai (ką daro): Liūb naktimis dirbs kaĩp pasiùtę Brs. Vėjas pučia kaĩp pasiùtęs – žmogų atatupstą verčia Ktk. Tas vaikas nevaikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėk i rėk kaĩp pasiùtęs Lk. O musys kanda kaĩp pasiùtusios Tl. Vaiką pasimesi į peludę, kulsi kaĩp pasiùtęs Brs. Dirbi kaĩp pasiùtęs, a susidėsi [į karstą] tus pinigus?! Stl. Pūna ruputės kaĩp pasiùtusios Vvr. nė̃ pasiùtęs[is] jokiu būdu, niekaip: Neturiu laiko nė̃ pasiùtęs[is], neapsijemu klumpių padirbti Dr. nórs (nóts, kòc) pasiùsk sakoma, patekus į sunkią būklę: Sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį, – nėr kas veikti, nors pasiusk B.Sruog. Noriam valgyt, nóts pasiùsk (labai) Nmk. Nei į Veliuoną, nei į Stakius – nóts ėmęs i pasiùsk Rs. Niekur nebėra karvės, kòc tu pasiùsk Mžš. Nieko negaliu padaryti [jai], kòc tu pasiùsk, ubage, ant kryžkelės! Jnš. \ siusti; apsiusti; atsiusti; įsiusti; išsiusti; nusiusti; pasiusti; persiusti; prasiusti; prisiusti; razsiusti; susiusti; užsiusti
pasiusti junginiai
- (iš)eiti iš proto, pasiusti, pasiųsti (per rankas), pasiųsti ką šalin, skubiai nugabenti/pasiųsti