išprotėti reikšmė

Kas yra išprotėti? išprotė́ti intr. 1. prarasti protą, sukvailėti: Dar būt sesuoj neišprotė́jus, bet sudegė namai Mrc. Ar tu išprotė́jai: tekėsi už tokio doklio, kurs jau vieną koją į grabą įkėlęs?! Mžk. Nuo šito daug žmonių išprotė́jo Trgn. Laksto po laukus kaip išprotė́jęs Šl. Tas vaikas jau visai išprótėjo Plng. 2. pasidaryti gudresniam, išgudrėti: Jis jau išprotėjo Antz. \ protėti; atprotėti; dasiprotėti; įprotėti; išprotėti; nuprotėti; paprotėti; suprotėti