protėti reikšmė

Kas yra protėti? protė́ti, -ė́ja, -ė́jo, prótėti, -ėja, -ėjo intr. 1. eiti į protą, darytis protingam, protingesniam: Tas vaikas auga, o nė biškelį neprotėja Vvr. Mergaitė taip protėja! Ji jau ima kalbėti! rš. 2. refl. J susivokti, sumoti: Kuo žemėlapių autoriai vadovavosi, brėždami etnografinės ribos liniją, tik galima protėtis rš. 3. eiti iš proto: Šitie vaikai tai neprotė́jo, sveiki buvo Slm. \ protėti; atprotėti; dasiprotėti; įprotėti; išprotėti; nuprotėti; paprotėti; suprotėti