Kas yra paprotėti? paprotė́ti intr. 1. įgyti proto: Vargiai gyveno, bet užaugo, paprotė́jo Grv. 2. susiprasti, susivokti: Nepaprotė́jau paveizėti Dr. \ protėti; atprotėti; dasiprotėti; įprotėti; išprotėti; nuprotėti; paprotėti; suprotėti