suprotėti reikšmė

Kas yra suprotėti? suprotė́ti intr. 1. pasidaryti protingam, protingesniam, įgyti proto, sueiti į protą: Dabar taip nebedaro – žmonės suprotė́jo Rm. Ka suprotė́s ben biškį, i gaus tą kningą Ms. Dabarek jinai vėlek suprotė́jo Šln. Nors kartą ir tu suprotė́jai! Lnkv. Tvirta ir suprotėjusi asmenybė J.Jabl. | refl.: Kai pažino vargą, tai ir susiprotėjo Kp. 2. atgauti protą: Gal suprotė̃s, o gal ir liks nepilno proto Švnč. 3. turėti supratimą, suprasti: Nu, kad nebsuprotė́jo i nupirko arklį aklą Gršl. Nebūčio suprótėjęs toros tverti, kad nebūtų kas pamokęs Tv. 4. refl. susiprasti, susivokti: Ans susiprótėjo paklausti jįjį J. Kad būt protėte susiprotėję, t. y. susipratę, nueiti ten J. Ilgai mane muldijo, kol susiprotė́jau Lnkv. Aš susiprotė́jau, kad reik eit Alk. Jau tas kurpius tuojau susiprotėjo, kad tai ne prasti akmenukai LTsIV111. Laikas jau ir jiems susiprotėti A1885,62. \ protėti; atprotėti; dasiprotėti; įprotėti; išprotėti; nuprotėti; paprotėti; suprotėti