šunaitis reikšmė

Kas yra šunaitis? šunáitis sm. (1) NdŽ žr. šuniukas: 1. Mačiau, vaikai turėjo šunáitį parduoti NmŽ. Parašo tarnaitė, kad turi (pagimdė) ne bernaitį, o šunáitį (ps.) Knv. 2. Jdr, Dg Kažko nepatenkintas vaukšnoja šunaitis I.Simon. Pradėjo šunáitis loti, aš tik veizuos! Krt. Šunáitis vampsno[ja], ale ano nėkas nebijo Kv. Aš atpjoviau virvelaitę, kad tas šunáitis pabėgt LKT363(Rdš). ^ Puola kaip paukštinis šunaitis į pašautą paukštį Erž. Visi basi, kaip šunáičiai pliki – kelnaičių kame tu rasi KlvrŽ. ║ Kur tie šunáičiai važiuo[ja]? Rt.