tarnaitė reikšmė
Kas yra tarnaitė? tarnáitė sf. (1) KBII17, tarnaĩtė (2) Vl; MP68 1. KlG4, H166, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL229, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Prn, Drsk samdoma namų darbininkė; samdinė, kambarinė: Moteris dirbo darbus tarnaitės A1884,110. Pasiimk tarnaĩtę nuo Kalėdų Dkš. Eikite ir šluokitės patys, kad jums reikia, aš jums ne tarnaitė J.Balč. Ponia tuoj atstatė neklaužadą tarnaitę rš. Ir tarnaitės darė, kaip ji prisakė BBDan13,18. Netrokški moteres jo, nei tarno, nei tarnáitės DK74. Nė vieno toj nedirbsi darbo tu, duktė, nei vėl sūnūs tavo, tarnas, nei vėl tarnaitė tavo PK108. Pasakėja, tarnaitė SD1169. ║ tvarkytoja, prižiūrėtoja: O palecavoju jums seserį mūsų Fabę, kuri yra tarnaitė susirinkimo BtPvR16,1. O ji, tarnaitė amžinos ugnies, kaipgi išliktų šišion ji gyva! Vd. ║ ppr. pl. didžiūnės, valdovės palydovė: Ir jos ponios (paraštėje tarnaitės) vaikščiojo ant krašto vandinio BB2Moz2,5. 2. Ch2Moz21,7 vergė: Abrahamas du sūnu turėjo: vieną iš tarnaitės, o antrą iš valnos VlnE49. Jei kas parduost savo dukterį tarnaitėna, tada ji netur išeiti kaip tarnai BB2Moz21,7. 3. SGI27, Ch1Luk1,38 klusni kieno valios vykdytoja: Viešpatie, aš esmi tarnas Tavo ir Tavo tarnaitės sūnus BPII488. Nes Toji (Marija), būdama Motina Dievo, ižpažinos esanti žemiausiąja tarnáite Jo DP491. Ir tarė Marija: – Štai tarnaitė Viešpaties, tegi nusiduost man pagal žodžio Tavo BtLuk1,38.
tarnaitė junginiai
- ateinanti tarnaitė, buvimas tarnaite