raminti reikšmė

Kas yra raminti? ramìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr., rãminti, -ina, -ino; N, M caus. rimti. 1. SD157 guosti, maldyti: Pareis pareis – ramìna tuos tėvus Jrb. Save viltimi ramìnti BŽ226. Tėvas ją ramina, glosto petelius ir apgaut ketina įkyrius piršlius S.Nėr. Ramìnk seną motinėlę, kad ji negailėtų (d.) Smn. Iš šalių joja po du broleliu, sesulę ramýdami (d.) Dg. Cit, neverki, mergužėle, ramìnk savo širdužėlę JV424. Meski žagrelę, imki smuikelį, ramìnk mano širdelę JD175. Pradėj[o] rinktis sau mergelę širdelei ramýtie (d.) Drsk. O kas ramìs siratą vieną? DrskD221. Žmogus tikrai galėtų nusimint, idant jo tai neramìntų, jog V. Christus yra toli stipresnis už veliną DP119. ^ Daina širdį ramina, daina skausmą mažina TŽV602(Al). Darbas mane ramina, darbas gydo J.Gruš. Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina KrvP(Sdb). ramìnamai adv.: Nustebęs Romas tik žiopčiojo, bet Rapolas raminamai patapšnojo jam per petį rš. Miškas ošė ramìnamai NdŽ. | refl. intr., tr.: Raminkitės, klausykit mano patarimo LzP. Blaiviai žiūrėkime į faktus ir nesiraminkime nepagrįstomis viltimis J.Gruš. Raminamės, kad daugiau tai nepasikartos V.Myk-Put. Lengvinos vargus, šluostės prakaitą ir liūdną širdį ramìnos BM55(Žb). Raminkitės ir jūs nelaimėje tokia ar dar geresne mintimi rš. Juo raminuos dūsavime KN232. Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim brš. 2. Q67,611,635, [K], LL60,73, DŽ daryti ramų, tramdyti, malšinti, tildyti: Ramìnk vaikus, labai triukšmauja DŽ1. Tik tu ramink mane, jeib aš su savo staigumu nesudarkyčiau viso savo žygio Vd. Kurs … Christaus meilę gauna, irgi ramina savo kūną Mž274. | refl.: Vaikai, ramykitės, tuoj būsit apeiliuoti diržu! Dg. Ramìnkis patsai, berneli, juk manę mylėt nebgali JD615. ║ neleisti ką daryti, drausti: Raminti, kūną varžyti I. | refl.: Ir žmogus per visus amžius turi ramintis irgi draustis PK58. 3. BŽ31, DŽ lengvinti, mažinti, šalinti, naikinti: [Aguona raudonoji] varo prakaitą ir ramina skausmus rš. Ilžė davė Grėtei raminančios arbatos I.Simon. Skausmų raminamasis vaistas rš. Idant žodžiai jo daugesn rūstybę ramintų, o neg ją judintų DP131. | Ramink tu mūsų klapatus PK135. | refl.: Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso Žem. 4. džiuginti, linksminti: Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados ramìnęs, visados mylėjęs A.Baran. Ir priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramìno A.Baran. Žalia ir žydra spalva daugumą žmonių ramina rš. ×5. refl. (sl.) tenkintis, rimti: Mes nesiraminsime pasiektais laimėjimais sp. \ raminti; apraminti; nuraminti; paraminti; suraminti

raminti sinonimai

raminti antonimai

raminti junginiai

  • (nu)raminti, (nu)raminti, (pa)guosti, nu(si)raminti
Ką reiškia žodis ramintiniai? Visi terminai iš raidės R.