maldyti reikšmė

Kas yra maldyti? 1 máldyti, -o, -ė cur. malti 1; žr. 1 maldinti: Ar máldai? – Da nepritilpau Trk.
2 maldýti, mal̃do, mal̃dė tr. 1. SD15, R142, K labai prašyti, maldauti: Beglostydams jį mal̃do, kad susimiltų K.Donel. Gana maldė princas, kad ilgiau da paliktų viešėti Jrk97. Turėdavę maldyti Perkūną, kad orą nemaišytų karan keliaujant LTI192. Ko tiktai geisdams mane maldysi, to viso gausiai įgysi SGII43. Prisiverksi tas dienaites, kad maldysi kaimynaičius žagružės taisyti RD101. Reiks tau maldyti svetimas audėjėles KlvD82. Prašysiu, maldýsiu jaunąjį bernelį, kad atnešt, kad atduot rūtų vainikelį (d.) Ad. Ėjau pro darželį, seseles maldydama: pinkit, seselės, ma[n] vainikėlį ant geltonų kaselių JV241. Reiks maldyt raudojėlius, kad raudotų raudeles JD1228. [Sveteliai] tavo maldyti, prašyti, už balto stalo sodinti JD874. | refl.: Šis nesidavė ilgai maldytis ir ėjo BsPI51. 2. raminti, tildyti: Reikia vaiką maldýti, kad par daug nenusiverktų Krtv. Ar ir tave reikės kaip mažą vaiką maldýti! Up. Maldýk nemaldýk – rauda, ir gana Dbk. Abu rauda ir vienas kitą mal̃do Skp. Kai ne iš vargo rauda, tai nė maldýt nesinori Ds. Gal būtų jau ir susipešę, bet ėmiau maldýti (drausti), tai palengva nurimo Žg. Dukrelė graudžiai verkia, tėvelis meiliai maldo JV605. Nei man joti, nei man čia sustoti, nei sesulę verkiančią maldyti (d.) Slk. Ant baltų rankų nešiota, aukso žiedeliu bovyta ir lelijėle maldyta (d.) Sv. Šalnelė pakando paparčio žiedą, rykštelė maldė našlaitėlius NS15. Ji ilgai stovėdavo Rugelių lauke, kur paskutinį kartą atsisveikino Ignotą, kur atsibučiavo, raudą maldydama rš. Bijojos rūstybės brolio savo: maldė jo širdį, siuntė pas jo pasiuntinius, kurie davė jam dovanas S.Stan. | refl.: Kad ir kaip maldaũs, vis tiek ašaros byra Vžns. Nebeverk, balandeli, – maldýkis kaip nors: vis tiek mirusios nebeatgaivinsi Plt. 3. daryti ne tokį smarkų, švelninti, silpninti: Ligonis, maldydamas dievų rūstybę, paskuojus apžadus darė S.Dauk. Dažnu verksmu maldyk rūstybę DP555. Gėrė godžiai, užmiršusi viską, maldydama begalinį troškulį J.Balt. 4. prašyti, kad melstųsi (ppr. duodant auką): Palaidosiu gražiai, kapo neapleisiu, vargdienius maldysiu LzP. Ana mal̃dė kunigus, ubagus, kad melstųs, t. y. davė alužnas J. Ir ubagus maldžiáu, ir mišias pirkau – nėko nemačijo Lkv. 5. R, N permaldauti: Maldant jį (dievą Pikolį), deginusys jam ant garbės taukų puodelį S.Dauk. Maldė jis dievus aukomis S.Dauk. Karalius … apsivilko maišu ir sėdosi pelenuose ir pasninkaudamas Dievą maldė SPII179. 6. burti, užkalbinėti: Liuob i girdės, ka mal̃do, kryžių sudėjus an karvės ragų Kl. 7. tenkinti, ganėdinti: Jie didumą savo reikalų tiesiog patys maldydavo A1884,298. ◊ pìrmąjį kir̃miną maldýti šalinti alkį ar troškulį, pradedant valgyti ar gerti: Kol maldė svečiai pirmąjį kirminą, tai tik barškėjo lėkštės, žvangėjo peiliai, trinkteldavo dugnu išgerta stiklinė J.Balt. pil̃vą maldýti vis apsisukus valgyti: Kam man pil̃vą maldýt, ka[d] aš nenoriu Jnš. Ar tai jūs išalkę jau? Ale tai tik pilvus maldot Vl. sùbinę (šìkną) maldýti Jrb, Erž, Alks vlg. pataikauti valgyme, lepintis, ieškoti malonumų. \ maldyti; apmaldyti; atmaldyti; išmaldyti; numaldyti; pamaldyti; permaldyti; prisimaldyti; užmaldyti

maldyti sinonimai

Ką reiškia žodis maldytojas? Visi terminai iš raidės M.