klupti reikšmė
Kas yra klupti? klùpti, klum̃pa (-sta), -o intr. 1. linkti stačiai, kumpti; įlūžti: Nedašutinti ratlankiai lenkiant klum̃pa, genda An. Labai netikusiai pavažos linksta, klum̃pa Dgl. Šitų javų trumpesnis šiaudas, bet neklumpa Šts. 2. R, K pulti ant kelių; kniubti: Klupo žirgas ant kojelių, puolė berno kepurėlė V.Krėv. Arklys klum̃pa bėgdamas Rs. Klumpa mano žirgelis dėl neviernų žodelių ArchIV592. Arklys klùpo ant visų keturių kojų ir krito negyvas Lnkv. Nuo dvaro jojau, žirgelis klupo KlvD90. Kano kas yr arkliui? Kaip tik važiuoji, teip ir klum̃pa an kojų Ds. Šaukė uždususi ir klupdama puolė ugnies kurti J.Paukš. Klupsma į kelius bulvių kasti Varn. Aš klumpù ir einu [sena būdama], o anas guli Arm. Eini ir klumpi Krn. Iš silpnumo klumpù eidamas par slenksnį ir virstu J. Jis eina, žmogus, klùpdamas virsdamas (kiek tik gali) Skr. Klupo mano mergužėlė tarp dviejų brolelių Vlkv. O kad atėjo iki takui Chidono, jog ištiesė Uza ranką savo paturėt skrynią, jaučiai nes klupo Ch1Krn14,9. | prk.: Linksta liemeningi ąžuolai, klumpa po jų kojom vaitodamos pušys rš. ^ Ir šimtą duotas, (arklys) klumpa J.Jabl. 3. prk. daryti klaidą, apsirikti: Drąsina nusivylusius, stiprina klupusius kovoje P.Cvir. Jie klumpa kiekviename žingsnyje rš. Visuose daiktuose klumpu ir visados ieškau niekų A.Baran. 4. kalbant rikti, užsikirsti: Ir kalba narsiai, neklumpa! rš. Klùpdamas kalba, kurs nekalba ryškiai J. Neklumpančios buvo kalbos žmogus Šts. Per mėnesio laiką aš tiek pramokau jų kalbos, jog neklupdamas galėjau atsakinėti į daugumą karaliaus klausimų J.Balč. 5. klimpti, smukti: Tokia minkšta bala, kad karvės nemona ganyti, ba labai klum̃pa Ds. Kur pelkikėje, gyvolio kojos klumpa mažne aukšt kelių Žem. 6. žūti, dingti: Ir jo tę daug klùpo pinigų Kp. Kalba žmonės, kad ir klebono daug aukso klùpo bankoj An. Ir mano žiedas par jį klùpo Trgn. Jam paskolinai, tai jau skaityk (= manyk), kad klùpo Ds. 7. staiga imti ką daryti, pulti: Nu, jis klupęs prašyti to šunies, kad jam tą lapę sugautų Sln. Po pietų kad klupsim, kap matai rugius suvešim Skrb. 8. pulti: Kryžiuočiai vėl į mūšį grįžo, lietuvius paviję, ir ant lenkų klupo LTII398. 9. versti ką daryti, užsipulti: Į gyvenvietes dar neklum̃pa Gs. ◊ liežùvis klum̃pa nesiseka kalbėti: Jau mano klum̃pa liežùvis (pasigėriau) Kt. Liežùvis klum̃pa, kad nesumeiga kalbos, be nuosaikos J. Vaitas draugiškai kumščiavo į pašonę tai vienam, tai kitam ir klumpančiu liežuviu vogrojo nusikvatodamas V.Myk-Put. Kalbą pamiršau per kelerius metus nekalbėjęs – klups liežuvis Žem. \ klupti; antklupti; apklupti; įklupti; išklupti; nuklupti; paklupti; parklupti; priklupti; suklupti; užklupti