linkti reikšmė
Kas yra linkti? liñkti, -sta, -o intr. 1. R svirti žemyn, lenktis: Visos medžių viršūnės linkte linko Grž. Rasõs pilnos žolynų žemyn gálvos linksta A.Baran. Tai vėjas – net šakos prie žemės liñksta Dkš. Rudenį nuo obuolių, kriaušių ir slyvų net šakos linko (vaisių buvo labai daug) rš. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsioms šakelėms LB74. Linksta lūžta viršūnėlė nuog šiauro vėjelio, linksta lūžta ma[no] rankelės nuo sunkių darbelių Rod. Linksta tavo galvelė kaip aguonėlė KrvD225. Linksta rūtos, linksta mėtos: taip tu lenksies anytėlės, kaip ugnelės kibirkštėlės (d.) J.Jabl. Ne sausas medelis liñko – pilki paukšteliai čilbėjo Užp. ^ Į kurią pusę vėjas pučia, į tą ir linksta (silpno būdo) J.Jabl. Bėda su tokiu – e, koks vėjas puta, po to linksta LTR(Plt). An kur medis liñksta, ant tę ir virsta Plv. Kiek žmonių buvo, visi linko verksmu (smarkiai verkė, raudojo) Švnč. Juokias net in žemę linkdamas (labai juokiasi) Prng. Linksta, bet nelūžta (dūmai) Klt. ║ būti palinkusiam, pasvirusiam, pakrypusiam: Žemės ašis linksta prie saulės žieminiu savo galu A1884,254. Jo raštas linkęs į dešinę pusę rš. ║ krypti, suktis: Kur tik mūsų akys linksta, visur širdis rimsta LTR. 2. darytis lanko formos, pasiduoti lenkiamam: Kartis, lenta lenkiama liñksta J. Šitokia viela liñksta! Vrb. Pamėgink: jei liñks, tai lenk Dkš. Pavažos išeis iš pašaknio – ir teip beržiokas linkęs Sdk. Mano plunksna linkstai nu gailesio ir neišgal tos gadynės vargų užpiešti S.Dauk. Trūksta žodžių apsakyti, linksta plunksna aprašyti apie karės baisenybes rš. Kartais tiesiog keliai linksta po naštos sunkumu rš. Valgau i valgau, i galo nėr, o einu – liñksta pakinkliai (sunku eiti, silpna), ir tiek Rm. Po manim linko kojos (iš baimės) sp. ^ Žalias linksta, sausas lūžta Pnd. Davatkos pirštai į save linkę (žiūri savo naudos) LTR(Zp). Kumpa liepa per marias liñkus (kibiro lankas) Vlk. ║ kūprintis, kumpti: Nuo didumo jis jau pradeda liñkti Lš. | prk.: Tuo tarpu laikinoji vyriausybė vis labiau linko po didėjančio deficito našta rš. 3. nuo spaudimo, nuo svorio dubti: Oi linksta suoleliai mergelių, martelių (d.) Vr. Per aslą ėjau – aslaitė linko, dureles vėriau – ašaros krinta LMD(Grz). Kad aš ėjau per klėtužę, … linkte linko grindužaitės, kriste krito ašaraitės KlvD274. | Linkęs arklys (įlinkusia nugara) pigesnis Šts. Jis pamėgino tą kumelę paspaustie. Uždėjo ranką – toj kumelė nelinksta BsPIV154. | Grabas linksta vainikais (labai daug jų) Blv. ^ Giedojom, kad viskas linko (garsiai) Pgg. Kai ažgieda, tai net laukai linksta Ml. Paukšteliai gied, kad laukai bei pašaliai linksta MitI72. Taip keiks liuob, kad žemė liñks Krš. Rauda, ką net žemė liñksta OG342. O kaip jis arė lygius laukelius, būbau[ja] šėmi jautužėliai, linksta lygūs laukeliai JV56. 4. linguoti, suptis, siūbuoti: Turėjo kamisorius linkstančią briką Dr. Aš pats atsigulsiu į baltą lovelę, mergytę linguosiu linkstančio[je] vygelė[je] (d.) Nmk. 5. žemėjant artėti prie ko, leistis: Man pabudus, saulė jau linko visai prie žemės rš. Saulei linkstant į vakarus, parbėgo uždusęs Andriukas Pč. Saulė pradėjo iš pavakarių linkti žemyn V.Piet. Saulė jau gerokai linko ant laidos rš. | Raplanas (lėktuvas) su sykiu liñko žemyn ir vė pakilo Gs. 6. eiti, krypti, sukti prie tam tikros ribos, į pabaigą, galop (apie laiką): Diena linksta vakarop, saulė jau užlindo už krūmų I.Simon. Vakarui linkstant į naktį, jai su Anskiu reikėjo saugoti marčių kampą I.Simon. Buvo rugpjūčio galas, dienos linkstančios į rudenį, bet gana šiltos rš. Rugpjūtis linko į pabaigą rš. Tai žmogus, šimtan metų linkstąs rš. Liñksta ant kapų (jau artėja laikas mirti), bet dar turtus krauna Varn. Gyvata galopi linksta N. Marti turės užvaduoti belinkstančias (einančias į galą) Vaičiulienės dienas rš. 7. krypti, klostytis (įvykiams) tam tikra linkme: Svarbiausia tai, į ką gi visas reikalas linksta rš. Kai viskas Taručių namuose į gerą linko, turėjo vėl kokia nelaimė metams kitiems palaidoti žmoniškesnio gyvenimo viltis P.Cvir. 8. turėti palinkimą, traukimą į ką: Mūso vaikai į mokslus nė viens nėr liñkęs Slnt. Liñkęs mylėti BŽ56. Mat kas ant ko liñkęs, tai nieko nepadarysi Pc. Kaipgi pats, Kazimierai, prie žemės ar nelinksti? J.Paukš. | Mes į pieną neliñkę (pieno nemėgstame), tik į mėsą kasdien (mėsą kasdien valgome) Vlkv. ^ Ilgi pirštai į juodą darbą nelinkę KrvP(Lž). 9. rodyti norą, interesą, nusistatymą ką daryti: Ji visur linkusi verčiau parduoti, negu atiduoti žmonėms rš. 10. jausti palankumą, simpatizuoti: Tokia anų liaudė, kad jie į kits kitą linkę J.Jabl. Juo toliau berniukas augo, juo karščiau senelis prie jo linko rš. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu tūris M.Valanč. Kaip man linksma, kad mano bernelis prie man linksta LTR(Brš). 11. sektis: Anam viskas šiąndie neliñksta – matyt, nelaiminga diena Varn. ◊ aũsys liñksta 1. sakoma apie godžiai valgantį: Rytą kopūstai buvo negardūs, o dabar net aũsys liñksta, kaip valgai Trgn. Kad valgys, tai aũsys liñks! Pc. 2. sakoma, kam blevyzgojant: Ogi tos kalbelės, net ausys linksta! Žem. gerù vė́ju liñkęs gerai nusiteikęs: Jei gerù vė́ju liñkęs, paskolins Šts. prie žẽmės liñkti senti, kumpti: Kas dieną didžiau linko prie žemės [motinikė], ir sunku jai buvo bešeimininkauti LzP. širdìs liñksta 1. malonų jausmą žadina, jaudina: Paėmė tas diedas, pūstelėjo – ir kap iš saulės ta skripka: grajink – širdis linksta LTR(Al). 2. ima noras (ką daryti): Dėlto neliñko širdìs eiti Trkn. 3. apie palankumo, simpatijos kam jautimą: Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta V.Krėv. Žodžiu sakant, pamylėjo ir suprato Magdelės širdį ant jo linkstant M.Valanč. Te išleisiu dukterėlę, kur linkst mano širdužėlė JD298. Oi linko linko žalia vyšnelė an ma[no] šyvo žirgelio, oi kad tep linktų tėvo širdelė leist už manę dukrelę KrvD180. Jo širdìs man labai liñkusi KI66. Mano širdelė kaip linkte linko už vargdienio bernelio JV271. Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta LTR(Jnš). \ linkti; antlinkti; aplinkti; atlinkti; įlinkti; išlinkti; nulinkti; palinkti; perlinkti; prilinkti; sulinkti; užlinkti