senti reikšmė
Kas yra senti? sénti (sę́ti Jrb), -sta (sę́stu K, NdŽ, sẽna), sẽno intr. NdŽ 1. SD352, K, Sut, I, M, Rtr darytis senam: Jau jijė pradėjo rukti, senti, jau nebgraži J. Jau sénstam, pasenom, nebė[ra] tiek sveikatos Varn. Moterys greičiau sénsta LKT323(Dgl). Moterys šiais laikais nesensta, tik įdomesnės darosi V.Myk-Put. Nei ana sẽna – tokia ir tokia Ktk. Aš jau senù Str. Sẽno sẽno i visai suseno Plv. Gyvén ir nesénk Grv. Jau i Bronelė sę́sta Trk. Mažne visumet žmonys sendamys pradeda godėties ant piningų ir šykštėti M.Valanč. Senstančiasis P. Regi, senstu, reik mun joti savo jaunystės ieškoti LTR(Skd). | Sendama žvaigždė ataušta P.Slavėn. ^ Vyras ir vynas nesénsta Ldvn. Žmogus sensti ir vis mokinies LTR(Nj). Sę́sti – mokiniesi, i durnas miršti LKT200(Plv). Ir sénsti – ir mokiniesi, ir miršti – ir dabiniesi Mrj. Sęsta ir nebręsta LTR(Vlkv). Augąs paauga, sęstą̃s pasensta LKT91(Vvr). Kas auga, tas ir sensta LTR(Srd). Augąs netrunka užaugt, sęstąs netrunka pasęt Vdžg. Ir gėlės vysta nuo šalnų, ir žmonės sensta nuo sunkių darbų KrvP(Šv). 2. darytis nebetinkamam, nebevartojamam, nebeaktualiam: Knygos gali, kaip sakoma, morališkai senti rš. Kai kurie žodžiai greit sénsta DŽ1. Ir mados greit sénsta DŽ. Abiejuose kalendoriuose prisegtas neatbūtinas ir niekad nesęstąs oras V.Kudir. 3. darytis nebešviežiam: Suvalgykim, tegu nesénsta Dkš. Sviestas greit sénsta DŽ. \ senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti; užsenti