ežia reikšmė
Kas yra ežia? ežià sf. (2), (4) Grš 1. SD179 rėžio ar lauko riba, siena: Ežias suarė galingi traktoriai sp. Ežių jau ir znoko nėr, šniūrų nebesusrastum savo Skdt. Siaurumai šniūrų – ežià ant ẽžios Kp. Ant ežios dobilai auga Pun. Ardamas taip ẽžią iškreivino Jnšk. Ẽžios suarta, negalima ir rėžis vienas nuo kito skirt Aln. Pažymėkit gerai ẽžią, kad nebūtų kokių nors iš to vaidų Klov. Ardamas nenugriauk ežiõs Smn. Atariu ežią SD213. ^ Senas jautis ežios negadina Kpč. Kas ežią nupjauna, to avis nebliauna NžR. Dvi sesytės per vieną ežią nesusisiekia (akys) An. 2. lysvė: Kasu ežias darže SD65. Reik sumesti kopūstam ežiàs Žž. Dvi geriausias morkų ežiàs kurmiai išrausė Užp. Aguonom kad užusėjau bent kelias ežiàs Ds. Moterys ežiose kopūstus ravi Lš. Išrauk man ropę iš ežios Mlt. Kur pernai kopūstai augo, toje ežioj šiemet nieko gero nėra Pnm. Eik į ežiàs parinkt agurkų Mrj. ◊ ẽžiomis eĩti Rgv valiūkauti, neklausyti. ẽžiomis ateĩti 1. apsigyventi kur, jokio turto neatsinešant: Kaip ežiom atėjo, taip ežiom ir išeis Mrj. 2. pačiam pasisiūlyti į darbą: Nesitikėk iš to piemenio gero, ką ežiom atejo Mrc. Merga ežiom atėjus Slm. ẽžiomis išeĩti Mrj palikti namus, nieko nepasiimant ar pabėgant.