atvirsti reikšmė
Kas yra atvirsti? atvir̃sti intr. K 1. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnk, Nv, Als, Dglš, Pl, Brš, Dg, Dsm pargriūti, parkristi (ppr. aukštielninkam) iš vertikalios padėties ant žemės: Pakinkliuosna kaip davė, tas ir atvir̃to aukštielnykas Krs. Džinkšt kūloku galvon – atvirtaũ! Klt. Eik, ba kap versiu kokiu daiktu – atvirsì Pv. Rėžė su ta plyta, ir atvir̃to aukštynelkas Žeml. Atvir̃to bešaukdamas Pgr. Ana atsiklaupa pri to lango, pamatė baltą ir atvir̃to aukštynelka [iš baimės] Krp. Aš veiziu, ana (mirusi dukra) bestovinti ten atsistojusi, aš teip ir atvirtáu į duris sklepo Rnv. Ar ans bėr gyvas – atvir̃tęs, išsižiojęs Rdn. Atvir̃to, akės stulpe – numiręs Krš. Antai atvir̃to lovo[je] – i negyvas Trk. Atvir̃to aukštielnioka [ligonė] ir raudojo, kol numirė Svn. Oje tu mano! – kuo aukštynelka neatvirto boba Žem. [Kurmis] del kojų trumpumo atvir̃sta aukštynaikla i padvesa Trg. Kurapkos puliukai atvir̃sta an pečių i guli aukštynaka Dv. O pats (avinas) su savo kumpais ragais vilkui kad drožė į makaulę iš visos sylos, vilko ir akys apžilpo, aukštynelkas atvir̃to, tris kartus į rinkį aprietėjo PP28. Mano vištai kaip davė, tai vos čia kūlio atvir̃to, sakau, reika galva nukirst Kp. Man svočiutė su botagu, mane tvojo su botagu. Aš atvirtaũ prie to pečiaus JD357. ^ Meška atvir̃to – ir trūbas per tvorą meta (šeimininkui susirgus ar mirus, payra tvarka) Vlk. atvirstinaĩ adv.: Pirmiausia mes pasipjaustėm gero kumpio, pasikepėm su kiaušiniais ir prisivalgėm atvirstinai J.Balt. ║ Pbr, Pnd, Trgn prk. numirti: Tik atsisėdo lovon, nuleidė kojas ir atvir̃to Akn. Parlig dirbo ir atvir̃to Klt. Nebijok, aš tai do galėsiu išgert, kol atvirsiù Slm. Keberokšt i būsi beatvir̃stąs Krš. ║ Pls, Rod prk. nugaišti, padvėsti, pastipti: Pavasarį daug atvir̃s arklių Vrn. 2. Vkš staigiai atsigulti (ppr. aukštielninkam) miegoti: Dar šviesi, jau atvir̃tę Krš. Ieškai, kur jy (dukrelė) paliko, [atrandi:] miega atvir̃tus ar bliauna, kur įlindus Svn. Senukas knarkia aukštielninkas atvirtęs – lyg griaustinis griaudžia, senelė tik iš palengvo papsi lūpomis J.Paukš. Nakčiai atejus Mykolas be rūpesčio atvirto į lovą ir miegojo sau saldžiai BsPI181. ║ trumpam atsigulti pogulio: Nemiegojau, taip tik atvir̃tusi buvau Rdn. Nenoriu miego, buvau popiet atvir̃tus Slm. Ar atvir̃sma ben po pusvalandį? Ob. Jy atvir̃to i miega, o aš ka tau užmigčia! Mžš. Atvirstù, apsklosiu, paguliu [lovoj] Ktk. Kiek atvirtaũ, susnūdau Švnč. Tylėdamas [Alyzas] vaikščiojo paskui galvijus, sėdiniavo kur nuošaliau, o saulei įdienojus, atvirto aukštielninkas ant prasaususios žemės ir gulėjo sau vienas J.Balt. 3. atgauti pirmykščią padėtį, atsigręžti į tą pačią pusę: Susvyravęs kiek, atvirsta automobilis normalion padėtin, sustoja I.Šein. Paverčiu, o bučius vėl atvirsta ir paviršiuj plūduriuoja A.Rūt. Jąsias (plačias siūles) siuvi, atvir̃sta, iš kitos pusės pridaigstai PnmŽ. Jeigu ariant vaga atvirsta, tai po ja gali velnias pasikavot LTR(Ldvn). | prk.: Jau man buvo atvir̃tę (buvau atsiminęs), i vėl užmiršau Plšk. ^ Koks užgimei, toks ir mirsi, in kitą pusę neatvirsì Adm. Momos ašaros jiem atvir̃s (atkentės) Dglš. Atvirto šaukštas – gana valgyt KrvP(Ds). ║ atšokti, atsiknoti: Atvir̃to apsuočiai (užkulniai) Dbč. 4. Š, Rtr, KŽ vėl pasidaryti tokiu, kokiu buvo, atgauti buvusį, turėtą pavidalą, išorę, formą ar pan.: Kai saulė pakyla, vandens lašai vėl atvir̃sta nematomu garu DŽ. Norint pirm buvo kaip mažas grūdelis: bet jau tapęs medžiu, jau daugesn neatvirs ing grūdą DP88. ^ Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. ║ NdŽ, Ar, Pkl, Vkš, Pnd, Rm, Ign, Srj, Grv burtų galia vėl atgauti buvusį pavidalą, išorę, formą: Arklys vėl žmogus atvirto J.Jabl (Ln). Raganius buvo pavirtęs vilku, paskui vėl atvir̃to žmogum (ps.) Š. Mergina paėmė indą, pilną vandens, ištarė kokius man nesuprantamus žodžius ir apliejo tuo vandeniu veršiuką, ir tas ta pačia akimirka atvirto į vaikiną (ps.) J.Balč. Kaip leido anam su kopūsto keru, ir atvir̃to tas ponas atgal ponu iš arklio (ps.) Varn. O visi gyvuliai atvirto žmonėmis, bernais ir mergomis DvP174. Netekęs stebuklingo akmens, raganius nebegalėjo atvirsti žmogumi. Taip ir pasiliko vanagu ir juo yra iki šių dienų MTtII101. Jis ją užkeikė – kap pavirtai lydeka ir kad neatvirstái Žln. Boba paėmė vytelę, priejo in šituos akmenius, sušėrė dukart skersai ir išilgai ir atvirto brolis ir visi žvėrys LTR(Ds). 5. LVI211, DūnŽ, Pkl, Zr prk. sugrįžti: Geri laikai atvir̃to Krn. Tada atvirs geros gadynės, visi daiktai atpigs BPI315. Kai jiems protas atvir̃to, jie žiūria, ka nuogi laksto Rg. Ar šiems paklydėliams kada nors protas dar atvirs, niekas nežino Kel1933,47. ^ Po kauksmo atvirsta džiaugsmas LMD. ║ atkristi (apie limpamą ligą): Rauplės atvirto R, MŽ, MŽ2 21, N. 6. M, L, Š, J.Jabl, Gs priimti kitą tikėjimą, kitas pažiūras: Į krikščionybę atvir̃sti BŽ306. Kas čia – žmonės in šventybes (pamaldumą) atvir̃to? Švnč. ║ pasikeisti, įgauti kitokį pavidalą ar turinį: Dabar viskas kitaip atvir̃to Gr, Ppl. Vis kitaip atvir̃to DP271. 7. labai nustebti, nustėrti: Rado [elgetos] taupomos [kasos] kningikę ir atvir̃to [giminės] Krš. Tėvai atvir̃sti turės sužinoję – duktė tokia Rdn. 8. PG, Pkl smarkiai ateiti, atpulti, atskubėti: Atvir̃to penki vyrai [į talką] – viską kaipmat nudirbom Rdn. | prk.: Ateina, atvir̃sta šalčiai, ką aš be medžių darysu Krš. Jūrės tvanais atvir̃sta KI61. ◊ ant lentõs atvir̃sti numirti: Žmogui vis maža, grebia ir grebia, tada gana, kai jau atvir̃sta an lentõs Švnč. į prõtą atvir̃sti NdŽ, KŽ pasidaryti protingam: Gal atvirs į protą, nebemanys niekų Žem. Į prõtą atvir̃to po laiko Vn. į (ing) savè atvir̃sti atsipeikėti, atgauti sąmonę: Iš baimės ir pasistebėjimo negalėjo ing savi atvirsti I. į šveñtą dvãsią atvir̃sti 1. susiprasti: Ačiū Dievui, nors sykį ir tetušis atvirto į dvasią šventą Žem. 2. pasveikti: Ar aš kumet atvir̃su į dvãsią šveñtą, ar išeisu iš ligoninės?! Rdn. į tùmę atvir̃sti pasidaryti sveiko proto: Nuspėjo daktaras ligą, ir po tų vaistų atvirto [ligonis] į tumę Nt. kità kortà atvir̃sta Ds apie kitaip kalbantį, veidmainį: Par ją greit kità kortà atvir̃sta Klt. \ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti