išvirsti reikšmė

Kas yra išvirsti? išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtáu ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas tiekš ir išvir̃to Trk. Pirmu viena išvir̃to aukštynelka, po kelių minutų ir antra Bdr. Kraujį pamatis ir išvir̃s visas Kvr. Padarydavo alų, kad nuo trijų stiklinių išvir̃sta Šmn. Nustojai mynęs [dviratį], brūkšt į provėžą i išvir̃to Grz. Žiemą eina lenktynių su rogėm, išvir̃sta sniegan Kvr. Išvir̃to kap ilgas Pv. Kažkas man smogė kumščiu į veidą, – ir aš išvirtau atbulas pro duris B.Sruog. Staiga ta sala sudrebėjo, ir, kas buvo stačias, žemėn išvirto J.Balč. Tik iš ligoninės buvo grįžęs, o už dienos ant laiptų išvir̃tusį juodą rado, jau nebegyvą Krs. Išvirtáu, atsibudau ligoninė[je] Užv. Anąsyk aš čia išvir̃tus buvau Smln. Mes pirmąjį kartą ko iš kojų neišvir̃tom, tavo jojimą pamatę Vkš. Devė į žandą, ir išvir̃to iš kojų Žlb. Iš kojų išvirto žmogus, teip buvo girtas Plng. Stojas širdis, išvir̃to iš kojų Rdn. Kad ant lauko išvir̃tus [karvė], pasirūpina, kad pribaigt ar kaip nors Sb. Pasvyravo vežimas pasvyravęs ir išvirto Rm. Vežimas pusny išvir̃sta, surink tada plikom rankom bulbas Svn. Par daug ant vieną pusę nukrovė vežimą, tai ir išvir̃to Skrb. Jis nuėjo in klėtį, paėmė tuos pagalius, atnešęs sukrovė ant ugnies: kaip tik tie šakaliai sudegė, tas vaikinas išvirto ir negyvas BsPIV115. | Ištiko vėjelis, išvirto laivelis LTR(Klvr). | prk.: Keturi pašaipuoliai, su kuriais dirbau, išvirto juokais, sužinoję, jog nė karto gyvenime nesu važiavęs autobusu J.Balt. Aš ir kojom, ir rankom tep mokėjau [šokti], visi išvir̃to juoku Srj. Kai jis pradeda pasakot, gali išvirst iš juoko Rs. ║ Sld, Pl pargriūti lūžtant, linkstant: Šaknys išvir̃tusio medžio bus kerplėša JII86. Išvir̃tus, iš šaknų vėjo ižverstà kvaja DrskŽ. Ąžuolas ižvir̃to iš šaknų, kai žuvo Jonas (legenda apie prof. J.Kazlauską) Nmj. Tie balti tokie [kvietkai] išvir̃tę, dideli užauga Kp. Pamidorai išvir̃to po langais Jrb. Kopūstus reikia apkaupt, kad neišvir̃st Ktk. Uosiai, klevai puvo, ant kits kito nu karšaties išvirtę S.Dauk. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvir̃tę A.Baran. Kelmai, kurie liko, parčės sudriūnijo, kiti išvir̃tę ant vietos supuvo BM67(Žb). Jei sapnė[je] matys kame – medis išvirto kieme, tikėjo, ka jau mirs tame kieme End. Vieną kartą ėmė ir išvir̃to ta trobalė, iš vienos pusės siena Sd. Vartai išvir̃to į kiemą, reik taisyti Pln. Tvorelė išvir̃tus, susenėjus Stlm. Pakluonėj tvora išvirtusi, vien šatra tarp stulpelių permesta V.Bub. Vienur jau buvo beišvirstą [kryžiai], iš naujo įkasti ir todėl pasidarę žemi M.Katil. išvir̃tusiai adv.: Iškirstai, išvirtusiai D.Pošk. ║ sugriūti: Jegu plonos būt [sienos], šitoks (molinis namas) seniai būt išvir̃tęs Č. Stogo mat nepaklojo, mūrai tie nutižo, nubiro – išvir̃to sienos Jdr. [Lentų lapinei bažnytėlei] išvirtus vyskupas pavedė parakviją kunegams bernadinams M.Valanč. | Vasara liūta, tai visas javas išvir̃to Prng. Išvirto, išgriuvo tas kaminas, jau jo nebėr Svn. ║ prk. pakrikti: Be gaspadoriaus viskas išvir̃s Ėr. 2. Sut, N, K, K.Būg, Š, KŽ, LzŽ, Kv, Krtn, VšR, Škn, Rgv, Pg, Rdm, Nč iškristi, išpulti iš kur: Kai einam karvių šert, bijom, kad neišvirstų̃ vaikas iš lopšio Dbč. O šitas vaikas, ateinam [iš lauko], išvir̃tęs iš ratelių Kp. Ragutės sustojo, Stonis išvirto iš ragučių L.Dovyd. Veželis paskliundoj pakinkyta, do išvir̃sme Klt. Brazėnė kepest i išvir̃to iš vežimo Jdr. Ji nusigandusi aukštynaika iš to vežimo išvirto ir sprandą nutrūko BsPI25. Jisai aukštynaikas iš to vežimėlio išvir̃to, jau ir negyvas Sch152. Kai važiuodamas išvirsta pirmą dieną Kalėdų, tai tais metais visi augalai ir javai užderės LTR(Skp). Ir išvirto Jonas iš klevo suolelio, jauna mergelė iš liepos suolelio LTR(Smn). Šešiem žirgam užkirtau, iš karietos išvirtaũ DrskD 232. Da n’išgėrė nė į pusę, ir išvir̃to iš žirgelio JD199. Joji lyg iš arklio išvirtęs Btrm. Tie piningai pri pat miesto išvir̃to Varn. Mušė (šovė), langai išvir̃to Grv. Negerai įtvertas dalgis išvirsta iš klėbio Šts. Sudavė čebatu mūran i išvir̃to durys BM112(Sb). | prk.: Jau tój išvirto iš mėsos kombinato (išmetė už vagystes) Pv. ║ išskilti: Iš lukšto vištėlis išvir̃to Rod. ║ išsipešti: Bernas eina su išvir̃tusiais marškiniais Rod. ║ Dbč, Švnč, LTR(Brsl), Rod iškristi, išbyrėti (apie dantis): Duodavo, tuos kaulus pyškydavo, i išvir̃to visi dantys Jrb. Viršutiniai do visi, apatinis [dantis] vienas išvir̃to Klt. Dar̃ dantes visi išvir̃to, neturiu kap valgytie Vrn. Tai trauk, širdele, iš vandens kojas. Kol gera, tai gera, o paskui, sako, dantys išvirsta J.Marc. 3. Lp, Pv, Plm netvarkingai sugulti, atsigulti, iškristi: Miega išvir̃tę visi, da anksti Aln. Miega išvir̃tus lovoj Dg. Galėtų visi dirbt, ale bampso išvir̃tę Kvr. Visą valandą kap kiaulė gulėjau išvir̃tus, miegojau Rdm. Pravėręs šalinę žiūri – jo šeimininkė išvirtusi lovoje Žem. Ežero siaurumoje plūduriuoja valtis, kepinasi išvirtę poilsiautojai V.Bub. Ant šonų išvirtę kaitinosi vištos A.Vaičiul. 4. kūliais persiristi: Par tą torą išvirtáu klupiniais Gršl. Aš virstinõs išvirtáu par torą Trk. Ir eržilas išvirsta par galvą Šts. | prk.: Šito tai išvir̃to do po metus (nesėdėjo vienoje klasėje dvejų metų) Slm. 5. Rdn, Ub, Rsn, Šd, Pc, Mžš, Jrb, PnmR, Lb prk. numirti: Teip galva sukas, ka bent neišvir̃sčio End. Išvir̃to šiąžiem a šeši vyrai [kaime] Jd. Išvir̃to vyrai kaip liepai, i visi staigu staigu Krš. Visi ižvir̃to, o aš dar stipri Drsk. Kap šulai vyrai išvir̃to, trys per du metu Pun. Septyniasdešimt vyrų buvom, likom keli [lageryje], kiti išvir̃to JnšM. Sẽniai išmirs, išvir̃s, tada jau nebus [daugelio kaimų] Kpč. ║ padvėsti, pastipti: Užėdė ir išvir̃to katė Klt. Ka ans (kurmis) ant kelio išbėga – ans išvir̃sta Kv. Nugi žiūriu – visi ančiukai išvir̃tę, [v]andeny plaukia [po lietaus] Slm. 6. DŽ išsiveržti: Pasigirdo kurtinantis trenksmas, į orą išvirto dūmų debesis B.Radz. Iš kamino dūmai išvir̃to Ėr. Ugnis išvirto iš tvarto Rm. Tad greitai [Marcelė] atsidariusi langus ir duris griebėsi šluotos, kad visi kampai parūko dulkių debesimis ir išvirto į lauką K.Bor. Jis pasimirė iš to, kad jam kraujas pro burną bei nosį išvir̃to KI251. Princui išvirto ašaros iš akių prš. | prk.: Ko išvirtaĩ iš kelnių (ko greitai nusirengei)? Plm. Jau pietūs, o jis da iš lovos neišvir̃to Rs. 7. Dg, Pnd, Pnm atsirasti paviršiuje, išlįsti, iškilti į paviršių: Stovi bulbos išvir̃tę, priarta [kasti] Klt. [Sliekai] išvir̃sta kai kilbasos [kasant bulves] Švnč. Jau arklys suprunkštė, tai žinok, kad išvirs gyvatė iš vagos Slm. Išvir̃to visi grobai lauko[n] Krp. Išvir̃tusios meisos, pársipjovė ranką Krš. Ona siaura suknele apstempus, mėsos tik išvir̃tę Slk. Mes neskubėdami išlipome į pakrantės smėlį ir atsisėdome ant sausos šaknies, išvirtusios į paviršių rš. O jų arkliai būdavo mulai, kaklus nuleidę, kupros išvirtę Bsg. Kaip daviau vienam par nagus, i didžiausia pūslė išvir̃to Dj. Lūpos mažne ką nedega nuo karščio ir tankiai apgebinė[ja], tarp kurių išvirsta meisa gyvoji P. | Grindys išdžiūsta, ir vėl kalkės išvir̃sta Skr. | refl.: Iš kapų išsivir̃sta baltas kap sniegas ir didesnis ažu krėstinį kūlį (ps.) Prng. 8. gausiai išsiberti, išpilti: Niežai, rauplės išvirsta R46, MŽ62. Rauplės išvir̃sta KI150; MŽ2118, N. Mažos karščiuojančios pūslelės esti, kurios iš odos išvirsta prš. ║ N, KI64, KII245 išpilti, išmušti (apie prakaitą): Prakaitas man išvirsta CI181. Iš baimės jam prakaitas išvirsta R23, MŽ29. 9. DŽ1, Ppl, Šmn, Slk, Užp, Tr, Upn, Vkš, Trk išsipūsti: Pūzinė[ja], išvir̃to pilvas kaip bačka Rdn. Must i ans žmogus nesveikas, ka teip pilvas išvir̃tęs End. Neprigerk daug [v]andenio, išvirsì pilvan kaip ir gėriokas Svn. Nug ir išvir̃to ta jūsų kumelė ant piulvą Skrb. Kad aš labai pakulas verpiau, tai, man tas beseiliojant, bešlapinant, spaliai išdraskė ir lūpos teip storos pasidarė – išvirto Sln. Ka negražus – lūpos išvir̃tusios! Krš. Mano rankos kaip botagai, gyslos išvir̃tę Ps. Regi, kap ma[no] gyslos išvir̃tę Vlk. ║ DŽ1, Vkš, LTR(Krž, Slk) iššokti, išsprogti (ppr. apie akis): Akys išvir̃tusios kaip kiaušiai Varn. Ale tep sopa – akys, regint, išvir̃s! Ktv. Toks papūtžandis, visas apžėlęs, tik smakras nuskustas, o akys išvirtusios kaip kukuliai V.Myk-Put. Namie nieko negali pasakyti, dreba palūpis, akys išvirtusios ant kaktos J.Ap. Akys išvirtusios kaip guzikai ant viršaus DS66(Rs). Tamošius tik aikčioja, visas pabalo, akys ant kaktos išvirto Ašb. 10. DŽ1, Jnš, Krt, Kv smarkiai išbėgti, išsprukti, išpulti iš kur: Į nibrę išvir̃to su tokiu būriu Rdn. Sutreška it žaisleliai [lango] rėmai, – vyrai išvirsta galvatrūkščiais, vienas kitą traiškydami L.Dovyd. Visas Vadoklių miestelis išvirto į gatvę ir rinką. Kiekvienas norėjo pasižiūrėti į tą nematytą reginį V.Myk-Put. Kaip šiaudų kūlys išvirtau atbulas pro duris B.Sruog. Vėjo stumtelėtos durys sugirgždėjo. Pro jas išvirto juodas katinas A.Rūt. Žmonės, kas tik galėjo, išvirto į Traupes (= į Traupį) ant atlaidų TS1898,10. Virstinai beišvirtáu iš miško nu šunų Dr. | Visi giedrią pavasario dieną sausum sausu keliu į bažnyčią kūliu išvirsta Vaižg. Deputiertai vis kūliais lyg virste išvirto… laukan Kel1863,82. 11. DŽ1 išlinkti, išsiklaipyti: Vis dėlto, kaip jis beišpustytų, dalgis neįpratusiose rankose kartais atsikerta į akmenį – bėda! – ašmenys išvirsta, ir tėvas vėl turi išplakti rš. Dalgio ašmenys išvir̃tę Snt. Išvirsta peilis [karštą duoną raikant] Vv. Dantys išvir̃tę, negraži merga Krš. 12. Švnč, Pun smarkiai išaugti, suželti, suvešėti: Ka lijo, visi laukai išvir̃to, ruputės išvir̃to Vvr. Būdavo uogienojai išvir̃tę, ateini ir prisirenki Lb. Braškių lysvėse išvirtusios stambios uogos rš. Kopūstų galvos net išvirtę (didelės) Klt. Kai tik saulė ima smarkiai šildyti, įsotinta trąšos ir drėgmės laukų žemė išvirsta tiršta, tankia žole P.Cvir. 13. KŽ, Dov prk. staigiai atsirasti: Liga išvirsta R42, MŽ56, N. Tokie gurkšnojimai į ligą išvirsta, i just nepajuntas Krš. Dabar visokių visokiausių mašinų išvir̃to Pln. Buvo išvir̃tusios tokios knygos (Mikaldos „pranašystės“), kur viskas surašyta Grd. Neseniai išvir̃to mada neit veseilion visiem DrskŽ. Visokios mados išvir̃sta Šts. Kitokia mada išvir̃s paskui Klt. Dabar tokie laikai išvir̃to Ėr. Išvir̃to viskas dabar kiteip Vžns. Po ledonešio iš visų pašalių išvirsta tikras pavasaris rš. Upeliai juokias po ledu – pavasaris išvirs bematant J.Aist. | Kap snienga tokiais [gabalais, didelėmis snaigėmis], ledas išvirto, tada žirniai sėt Eiš. 14. R41,46, MŽ55,62, KII316, A1883,232, Š, LVI830, Rtr, A.Sal, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasidaryti, tapti kitokiam, pakeisti (pavidalą, išorę ir pan.): Į ką senas išvirstì, gryba paliekti Krš. Tie mūs vyrai tai į tinginius išvirsta Mrj. Jau teip nebekalbam, išvir̃sta per ilgą laiką žmonės Šmn. Mes, ponais išvirtę inteligentai, nebeįstengiame prakilniems įspūdžiams atidaryti savo širdies Pt. Lietuviai [čia] išvirto rusais ir baltarusais Pst. Už mozūro nuejo (ištekėjo), išvir̃to jau, ir viskas lenkiškai Pns. Mums, vaikams, ka kas būtų pasakęs, ka į tokius vagis išvir̃sma! Krš. Būdami tikrais katalikais, neišvirskite iš lietuvių TS1896,7. Mes esme lietuvninkai išvirtę N. Kaime pabuvę vaikai išvir̃sta į laukiniukus (senelės išpaikina) – mieste trumpai laikomi Krš. Mano vištaitės in gaidukus išvir̃to Bd. Viščiočių, kad neišvir̃s gaidžiais, keturiolika Klt. Kad jaunos tebėra, [bitės] pilkos yra, bet kad senyn eit, tai jos mažne į juodas išvir̃sta S.Dauk. Reik ankstie bitis veizėti, ka neišvirstum į perus, į tranus LKT69(Dr). Kviečiai išvir̃to in rugiagėles Brb. Rugiai išvir̃to dirsėm Skp. Agurkai visi žyduoliais išvir̃to Pnm. Augo, nešės baisiausia [svogūnai], ale gi žyduoliais išvir̃to: visi visiausia žyduoliai Slk. Nebesėsiu trąšų: an bulbienokus išvir̃sta, bulbių nebus Mžš. Vikšras prasigręžia skylelę į lauką, krinta žemėn ir žemėse išvirsta lėle rš. Ganykla išvirto vilkašere Kvr. Pieva išvir̃to samanynu Šmn. Mat ans (skaudulys) į didilį skaudulį išvir̃to Yl. Ėjo atodrėkis, išvirsdamas į staigų polaidį, putotais sriautais krisdamas nuo kalnų ir apsemdamas slėsnumas M.Katil. Seni žodžiai jau išvir̃to, kaip seniau vadino Lb. VI–VII amžiaus suomių kalba garso š bus jau nebeturėjusi, nes jo būta jau išvirsta garsu h K.Būg. V[arpinės] dažnai jungiamos su bažnyčia, išvirsdamos jų fasadiniais bokštais LEXXXIII181. Mokyklėj išvir̃to kita kalba Pnd. Matai, kai išvir̃sta visa kas, žemė stovi nearta, dirvonu nuejus Klt. Kai neši žirnius ir sutinki kiaulę, tai tie žirniai išvirsta garcyčiom LTR(Auk). Kad iš balto jurginio išvirst margas, reikia margan batvinin indėt krūmas ir su juoj sodyt LTR(Vs). | prk.: Kalbos apauga eidamos, išvir̃sta į baisumus Rdn. ^ Piningas dabar į gryną popierį išvir̃to (neteko vertės) Krš. Laikomas piningas į popierį pasišluostyti tankiai išvir̃sta Krš. Dabar žmonės velniais išvir̃to Dgč. Į tinginį išvir̃sti lengvu, į darbininką sugrįžti sunku Trš. Kartais ir vilkai lapėmis išvirsta J.Jabl. Tik iš meškos lokys išvirsta LMD(Vlk). Bloga žolė ir nesėta auga, blogas žmogus iš gero išvirsta KrvP(Ds). | refl.: ^ Iš kviečių išsivir̃sta kūkalių daug DrskŽ. ║ burtų galia vienai būtybei įgauti kitos būtybės pavidalą, išorę, formą: Būna gegutė pirma, o paskui išvir̃sta vanagu Gdr. Gegutė tik pavasarį būna gegute, o rudenį išvirsta į vanagą LTR(Šil). Suvalgė po pusę obuolio – išvirto ponas ožiu, panelė ožka LTR(Alv). 15. R41,46, MŽ55,62, LVI830, NdŽ išsigimti: Iš giminės išvirsti N. ◊ ãkys išvir̃to [ant kaktõs] labai nustebo: Ãkys išvir̃to, kaip sužinojo Vn. Išvir̃to ãkys, tep buvau išsigandus KzR. Kai, patvirtindami savo žodžius, [Gediminas su tėvu] prie seniūno akių suplėšė raginimą, Kučkailiui akys išvirto ant kaktos J.Avyž. Abiem sūnums kone akys išvirto: jie pritrenkti rš. į niekùs (į vélnius) išvir̃sti Jrb pasidaryti blogam, prastam, be vertės: Tas bernas visai į niekus išvirto Vrb. Tėvai išsiskyrė, o vaikai į niekùs išvir̃to Šn. Valdonas buvo tikras lietuvis, neišvirtęs da į niekus V.Piet. Pašoks kainos, i tas litas į nėkùs išvir̃s Krš. Stebas svietas: jauni į vélnius išvir̃to Krš. iš dir̃vos išvir̃sti suželti, suvešėti: Aš pats mačiau ant kelio išvir̃tusią iš dir̃vos rugieną: toks jos didumas, kad, negalėdamas par ją pervažiuot, lenkiaus iš kelio BM3 (Kp). iš gretõs (iš grẽtos) išvir̃sti persenti; nusilpti: Jug išvirtái iš grẽtos, nebatsimini Krš. ×iš kantãplių išvir̃sti menk. žūti, būti užmuštam: Grasino, kad iš kantãplių išvirsiù Sug. iš klùmpių išvir̃sti 1. pargriūti: Kad gausi, tai iš klùmpių išvir̃si Dkš. 2. apie labai besijuokiantį: Dievaži, iš klumpių išvirsti galima, žiūrint į tokią komediją rš. 3. pasigerti: Visi iš klùmpių išvir̃to Gs. 4. Prn nusilpti: I jų tėvukas jau baigia išvir̃st iš klùmpių Snt. 5. mirti: Tai senukas išvir̃to iš klùmpių PnmA. iš kójų išvir̃sti 1. pasigerti: Ne dyvas, kad nu tokio alaus iš kójų išvir̃to Vkš. 2. nualpti: Ejau svadinti kopūstų, išvirtáu iš kójų Krš. 3. mirti: Kas tu nori būk, vis tiek išvir̃si iš kójų Jd. iš kóto išvir̃sti 1. Tr, Grž nusigerti: Da tu su manim palauk, kada išvirsiù iš kóto Skdt. 2. Vkš numirti: Jei da ilgai bus tokie karščiai, aš išvir̃siu iš kóto Kair. 3. pasenti: Jei jaunõs neves, par daug išvirs iš koto Šts. iš plėškė̃s išvir̃sti 1. pavargti: Arklys visą dieną traukė žagrę, pavakary išvir̃to iš plėškė̃s Jrb. 2. juok. numirti: Jau mūsų senelis iš plėškė̃s išvir̃to Skr. iš ríetų išvir̃sti Ggr menk. numirti. iš šliùrių išvir̃sti juok. nualpti: Kad gieda par naktį, galia iš šliùrių išvir̃sti Sg. iš vagõs išvir̃sti pradėti nedorai gyventi: A, nebeklausk, iš vagõs išvir̃to merga: ką tolyn, tą gražyn Antz. kaĩp rankóvės išvir̃to pakeitė pažiūras, įsitikinimus: Užejo vokiečiai, visi kàp rankóvės išvir̃to Rš. \ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti

Ką reiškia žodis išvirstinėti? Visi terminai iš raidės I.

Draugai