kerplėša reikšmė
Kas yra kerplėša? kérplėša sf. (1) DŽ, kerplė́ša (1) K, kerplėšà (3a) 1. K, R išvirtęs medis su visomis šaknimis, išvarta: Po audrai pilnas miškas kerplė́šų KzR. Kerplė́ša – iš šaknų pavirtęs medis J. Bet ir kérplėšos, ir jų kelmai nusigąsta, kad smarkus žiemys savo dumples pradeda judint K.Donel. 2. K, R išvirtusio medžio šaknys: Išvertė vėjas medį su visa kerplė́ša Vl. Po kérplėšoms lietuviai slėpė knygas Up. Iš po kerplė́šos išlindo du dideli juodi šeškai Stak. Po kerplė́ša lapė išsikasė sau olą Gl. Kai atpjovė medį nuo kerplė́šos, pasirodė, kad vidurys išpuvęs Šmk. Šaknys išvirtusio medžio bus kerplė́ša J. [Miške] būva didžiausių kerplėš? Tvr. Až kerplėšõs ažsikuopė Tvr. Iš tų kerplėšų da turėsim gražių malkų Rs. Galvos plaukai nešukuoti – kaip kérplėša stovi J. Išsiskėtęs lyg kerplė́ša Gs. Nosis kai kerplėšà K.Būg(Ds). 3. senas, supuvęs medžio kelmas, apaugęs samanomis arba žole, kupstas: Jurgis kérplėšas lygina pievoj Švnč. Kérplėšose labai blogas šienavimas Švnč. Apsileidęs kap kérplėša Švnč. 4. vandens paplauto medžio šaknys su kelmu: Sielis užkliuvo už kerplėšos rš. Tėvas rado jį (tinklą) užkliuvusį už kerplėšos rš. Po kerplė́ša pilna žuvies prilindę Čk. Vanduo apiplovė medį, dabar didelė kerplė́ša riogso Vl. 5. scom. daug vietos užimantis, išsiskėtėlis: Tokį kerplėšą ne bile kur nukiši Slv. Ot kerplėša, įsilipo į ratus visiškai neprašomas! KzR. Ak tu, kerplė́ša! Ir anas nulindo te! Rod. | Kam čia šitie kérplėšos jurginai pasodinti? Užp. 6. scom. Skdv menk. barzda ir plaukais apaugęs, apsileidęs, bjaurus žmogus: Mislijau, kad gražus, kai pamačiau – tik kerplėšà Kv. Ko tu kišies, kerplėša! – sako šeimininkas savo žmonai rš. Judinkis, kerplėša, greičiau! Rs. 7. scom. menk. rėksnys: Ak tu, kerplė́ša, ko tu čia rėkaloji! Nmn. Vot kérplėša, bliauna ir bliauna Rk.