meisa reikšmė

Kas yra meisa? meisà (ž.) sf. (4) Grg, Varn; I žr. mėsa: Mūso lašiniai yr kartoti su liesa meisa Trš. Pareję pasakykit, kad išvirtų kopūstus su meisa Ggr. Su sena meisà verėnas nebskanus Lkv. Ligoniuo duokiat pieno, ne meisõs Krš. Sunkiai dirba, be meisõs nūsilps Užv. Supykęs ir papjovė tą ožką, nulupo anai skūrą, meisą suėdė LMD(Užv). Ydant nevalgytų meisos M.Valanč. Meisa paukščių patys maitinos S.Dauk. ^ Koki meisa, toki ir sriuba S.Dauk. Kol kopūstai paaugs, meisa sukirmės Plt. Kaip yra sunku iš pradžių meĩsą valgyti, po tam kaulą graužti (senam žmogui sunkiau, kaip jaunam) Krš. Pilnas puodas meisõs, abu galu kiauru (žmogus) Grg. Meisõs puode gelžis verda (pažabotas arklys) Pln.