svadinti reikšmė
Kas yra svadinti? svadìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr. J, NdŽ, Jn, Pp, Žlp, Šlu, Rsn; D.Pošk žr. sodinti: 1. KŽ, Rdn, Vkš Svadink svečią – stačias apsimaluos! (juok.) Šv. Pry stalo sykiu [samdinių] nesvadìno Šv. Matušė, duodama Petronelei valgyti, svadino pablaku ant žeme M.Valanč. Mažne kas dieną svadino į savo stalą dvyleka parejūnų, arba palgrimų M.Valanč. Svadino svečius už stalelio, verkė jaunoji mergelė JD1488. Svadin vedu matušelė už balto stalelio, užger vedu matušelė saldžiu aluteliu LTR(Klk). | refl. tr.: Veizėkis, svadinkis motriškas Žem. 2. Išeit matušėlė iš aukšto svirnelio, svadin manę nu žirgelio, vadin į svirnelį JD1473. Matušelė išeidama, žentalaitį svadindama, svadino, vadino nū bėro žirgelio LTR(Žgč). 3. DūnŽ, Šauk, Žlp, Rsn Da tebėra laikas, da svadìnsme runkulius – kiti da tebsvadìna LKT121(Vdk). Vašokliai, aviečios sužėlusios į vieną kerkutę, reik skaidyti ir po vienam svadinti JII84. Reik daržus svadìnti, džiūna viskas Užv. Dabar pryšpilnis, gali rasodą svadìnti Krš. Ir daržus ravėjau, i svadináu daržus Varn. Taboką reik vakare svadýt Rs. Svadìnk nesvadìnk – to[je] dirvo[je] barščiai neauga, ir gana Pgr. Sako, svogūnus reikia svadýt pryš vyšnių žydėjimą Erž. Ale našlikių našlikių – kur tik jas i svadýs! Vg. Noru roputes svadýt Pgg. Kopūstus tame darže reika svadìnti KlvrŽ. Kitur svadìnom pušimis, kitur – eglikėms Kv. Vaikelius mokinti liepė, kaip ir kada reikia svadinti medžius vaisingūsius I. Grįžk, dukrele, iš kelio, svadink rūtas darželė[je] StnD30. Apynėli žalusis, tave darže svadìno, mane mažą augino JV693. ^ Jo žirgeliai kai nulieti, jo rugeliai kai svadyti LTR(Vdk). Į jo (berniūkščio) kojas gali ridikus svadìnti (tokios nešvarios) Grd. svadìntinai adv.: Nūnešė ir pasvadino svadìntinai Grg. | refl. tr.: A nėko nesvadìnsys, a nebnori arų? Krš. 4. DūnŽ žr. sodinti 6: Svadìns, svadìns aną į kaliūzę End. 5. žr. sodinti 8: Jau daugiau nebsvadìnsi [vištos], nebiperinsi Krkl. 6. G113, KŽ žr. sodinti 10: Švies sienos, deimantu svadintos brš. 7. įdėti, įtverti: Dirbdins grėblelį, svadins kotelį d. 8. spaudyti (skaudulį), kad susileistų, suslūgtų: Iškriušau lig sultės, svadináu, svadináu su korku, kol tik aną (skaudulį) išėdė KlvrŽ. \ svadinti; antsvadinti; apsvadinti; atsvadinti; įsvadinti; nusvadinti; pasvadinti; persvadinti; prasvadinti; prisvadinti; susvadinti; užsvadinti