mokinti reikšmė

Kas yra mokinti? mokìnti, -ina, -ino R, mókinti Prk žr. mokyti: 1. K, Skr Mokykis pats ir mokìnk kitą J. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs KrvP(Užv). Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių JD225. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės RD6. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina BsO141. Mokinti liep visą svietą Mž234. ^ Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją B. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink LTR(Jnš). Diena dieną mokina LTR. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia Sim. | relf.: Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos BsPI63. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas KBI51. Mokinaũsi skaityt Arm. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu Krn. Gerai mokìnasis Ppr. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas ... vartoti turim BPII14. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio MŽ30. Mokinuos į smuiką R. Ką mes iš pasiuntinių ... turim mokintiesi? BPII20. Iš galvos šventus mokìnosi mokslus K.Donel. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo Ut. Kitas visai nenori mokýtis Brt. Mókinasi sa jumi Zt. Jijė mokìnąsis ir dirbanti Erž. Mergaitė mokìnantis an daktaro Kp. Da vaikai mokìnasi Klvr. ^ Amžį gyvenk, amžį mokinkis rš. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta Nmn. Jei jaunas mokìnsiesi, senas maitinsiesi Dkš. ║ pratinti dirbti (gyvulį): Devynergis jautis nenori mokinamas LTR(Vdk). 2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti KlpD58. \ mokinti; apmokinti; atmokinti; įmokinti; išmokinti; numokinti; pamokinti; permokinti; pramokinti; primokinti; susimokinti