pratinti reikšmė
Kas yra pratinti? prãtinti (-yti), -ina, -ino K 1. caus. prasti 1; ugdyti įgūdžius: Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot Pnd. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną rš. Prãtink jį ant gerą J. Pratinti pri mokslo I. Pratinti kūną pri sunkių vargų I. Pačią pagal savo valę prãtinti KII371. Mokytas, pratintas SD33. Motinos dukteris savas ... teprãtini visokioje čystatoje, šventybėje DP566. | refl.: Tegu važiuoja ir tas vaikas su manim pratytis prekystės BsPIV120. To pratinuosi SD7. Pratinuosi gražioj ižkalboj SD111. Eik namolei, mielas vaike, pratintis prie darbo reikia K.Bink. Dabar jau reikia prãtintis an šaltumą Ob. Su paaugusiais į sunkius ir paojus darbus pratinos ir mokės S.Dauk. Visi iš mažo į vargus ir kantrybę pratinos S.Dauk. Gerai daryt ir pratintis darbuose geruose DP513. Prãtinas pagal valią jo DP566. Teprãtinies stengtis prieš pagundas DP101. Pratinąsis kareivis SD457. 2. refl. stengtis nuprasti: Pratinas ponia nuo valgymo LTsIV220. 3. caus. prasti 5: Augint augino, mokyt mokino, razumėlio pratino, darbelio išmokino (d.) Ktv. \ pratinti; atpratinti; įpratinti; išpratinti; nupratinti; papratinti; pripratinti; supratinti
1 pratìnti, pràtina, pratýnė tr. 1. tinant sugadinti: Pragalandau ar pratyniau dalgio ašmenis Šts. 2. prk. pramokyti, pralavinti: Rafalinas bit žmonėsa pratìntas kiek LKKXIV216(Zt). 3. NdŽ prk. išleisti, iššvaistyti: Ans su moteriškoms pratýnė piningus Štk. 4. refl. NdŽ prk. nusmukti, nusigyventi. \ tinti; atitinti; įtinti; ištinti; nutinti; patinti; partinti; pertinti; pratinti; pritinti; sutinti; užtinti