išpratinti reikšmė

Kas yra išpratinti? išprãtinti caus. išprasti. 1. J pripratinti, išmokyti: Išprãtinai vaiką naktį an saũ pasiimt, ir nebenori gulėt lopšy Ds. Ji išprãtino katę po patalais gulėt Jrb. Išprãtinta – ką nora, tą dirba Žr. Išprãtino barties Dglš. Mat anas teip išprãtintas, užtat jam toks džiaugsmas Vdn. Tatai penas priaugusių, kurie jau turi pajautimus, rašte ižprãtintus DP517. Nemokytas, neižpratintas SD153. | refl.: Ką gi čia išsiprãtinai vis pirštą burnon kišt! Ds. 2. atpratinti: Kad jis iš mažumės per daug išprãtytas nuo darbo Slm. Seną žmogų kur čionai beišprãtinsi kaimiškai kalbėt! Rm. Išprãtinsiu aš jį iš sodo, iš savo namų Š. \ pratinti; atpratinti; įpratinti; išpratinti; nupratinti; papratinti; pripratinti; supratinti