ištinti reikšmė
Kas yra ištinti? 1 ištìnti, ìština, ištýnė (ìštinė) 1. tr. J, K, BŽ80, NdŽ, KŽ, Trak, Mtl, Šll, Plik išplakti, išploninti (dalgį): Atsinešk tintuvus, aš tau ištìnsiu dalgį Š. Dalgė ištintáu – neturiu kūjelio DrskŽ. Atvažiav[o] vyras, ìštinė dalgę Drsk. Kaip ìština? – Su plaktuku Rmč. Dumpliuotai ištintas dalgis yra nelygus Šts. Ištìnsiu dalgę, ir einam šienaut Btrm. [Dalgės] audeklas kietas – negaliu gerai ištìnt Grv. Prastai dalgį iština Kos95. Ištintas dalgis duoda gerą akuotą, yra ašresnis Šts. Dalgį ištýnė, supustė i pjauna Mžk. lštìnk dalgį, eisam šieno pjauti Grg. Kas jiemi (vaikeliams) dalgelę ištiñs? (rd.) Mrc. ^ Dalgės neištynęs, pievos nenušienausi TŽV600(Al). | refl. tr. Š, Šv, Žlb, Srj, Grv: Išsimokęs buvo i pjauti liuob, i dalgį išsitìnti Krt. Pakaičio neduos, dalgį išsitýnei – i bėk, stok į darbą Skd. Pasipusryčiosi, išsitìnsi dalgį i eisi apent šieno pjauti Bdr. Pirm pusryčio dalgį išsitìnk Dr. Pirma reikia ryto, kap paskėlei, išsitìnt dalgė Dv. 2. tr. Š, BŽ266, KŽ, Pln primušti, išlupti, apdaužyti: Anam ištýnė ausį ponas, t. y. davė par ausį J. Aš jam šonus ištìnsiu J.Jabl. Tau užpakalį kad ištinsiu, nereikės tau mano roputės raut Lš. Paėmęs makarą, ištynė nugarą S.Dauk. Visus ištýnė, iššaudė, bet ir anų ne vieną nušutino Ggr. 3. tr. Skd prk. apgauti: Reik mokėti ištìnti, ta gali gyventi Ms. Ištýnė muni su ta lioterijos trauksena: ištraukiau tuščius biliotus Šts. 4. intr. Kal šnek. skubiai išeiti, išbėgti: Ištýniau išbėgau daktaro ieškoti Gršl. \ tinti; atitinti; įtinti; ištinti; nutinti; patinti; partinti; pertinti; pratinti; pritinti; sutinti; užtinti
2 ištìnti, -sta, -o (ìštinė Lp) 1. intr. J, Š, J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ nenormaliai išsiplėsti, išbrinkti, išpusti: Nuo galvos lig kojom aš buvau ištìnęs Kkl. Ištìnęs visas, nė rankų nepajudina Krs. Guli boba ištìnus kai avilys Ds. Boba ištìno visa kai kubilas Jrb. Imta ir ištýta rankos Lp. Rankos ištýsta Lš. Ranka nuo mažiuko piršto ištìno iki pažarstei LKT207(Ig). Lig alkūnei ranka ištìnus Mžš. Linus bruksim bruksim, tai rankos ištìnsta Jz. Duoda i duoda, net jam ranka ištìno Lnkv. Nuo smūgių nelaimingojo delnas ištindavo kaip paduškėlė V.Myk-Put. Koja ištìnę LKKXIV216(Zt). Pėdos ištìno ligi kauliukų (čiurnų) Jsv. Koja kai ronas ištìnusi, o niekas nežino, ka širšys sukapojo Erž. Ištìnus koja, su kokiu apautuvu neapsiausi Drsk. Visas manas veidas buvo ištìnę LzŽ. Burna ištýsta ir sopa DrskŽ. Bitis kad kur inkąs, ištìnsta Dgp. Nebuvo pažýt, ka neinkąsta bitės – visur buvo mėlyna, ištìnę, misliau, ka mirsiu Lš. Kab ištìno, tai šituoj akia nemačiau Dg. Šašas tur aplinkui ištinusius kraštus LMD. Viduriai buvo ištìnę muno Skdv. To žaliumo dėdavo: ievos šakelę suskuta i deda, kur ištìnsta, ant rožės Sdb. Akys nuo miego ištìnę Žl. | prk.: Nuo mokslo gali smegenys ištìnt Brž. Tep galvą skauda, kad net plaukai ištìnę Rdm. Kur buvot prapuolę, ištìnom belaukdami Str. Ištìnt možna nuo miego Žl. ^ Kad tu ištýtum! Grš. Kad tu ištýtum, tokia gaspadinė (bloga)! Skr. Kad tu ištintái, itokis vaikas! Vrnv. Kad jie ištìntų, tie žmonės, teip apie mano mergaitę pramanė! Srv. Kad ta[vo] ištiñt viduriai! Arm. Kad anas ištiñt, kab kalnas! Asv. Kad tu ištytái kap šitus kalnas! Mrc. Kad tu ištintum, kaip siūlas drūtumo! LTR(Sdb). Vyrai aria ir akėja, o mergos, pasilikę namie, pautienę kepa – ka jos ištýtų beėsdamos, ka jos ištýtų beėsdamos (kregždžių pamėgdžiojimas) Plv. Ausys ištìno nuo tų šnekų visų (nusibodo klausytis) Mrj. ║ prk. tunkant išsipūsti, išpampti: Tas jautis ištino, pasidarė nutukęs, kaip nuo vieno lajaus BsPIII6. 2. tr. šnek. išgerti: Ir ištinaĩ visą pieną! Jrb. \ tinti; aptinti; paaptinti; atitinti; ištinti; nutinti; patinti; papatinti; pritinti; raztinti; sutinti; užtinti