veršelis reikšmė
Kas yra veršelis? 1 veršẽlis sm. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; D.Pošk, N, L, ŽŪŽ23, veršė̃lis (2) DrskŽ 1. karvės jauniklis, veršiukas: Karvė atvedė juodą veršẽlį Pns. Ši karvė jauna – antrais veršẽliais Mžk. Karvelė ant pirmo veršẽlio y[ra], to pašaro ir užtenka Sd. Veršẽlį pagirdau i vedu lauk Trk. Veršẽliuos paskendus (veršelius šeriu) Antš. Du veršeliù ugdom, parduosim Arm. Kalpokišky šėriau veršeliùs, aš prie veršẽlių buvau Žb. Ma[n] labai malonu veršeliùs girdyt Vrt. Jeigu kepant krekenos gerai kelias, tai veršẽlis gerai augs Tvr. Nagines liūb parauks iš veršẽlio tos kaktos (odos nuo galvos) Vkš. Nėko neįpila tims veršelýčiams Krž. Netur[ia] muno tėtušelis didžios pasogelės: tebėr žirgai kumeliūs[e], tebėr jaučiai veršeliūs[e] LTR(Skdv). Kur buvus, kur nebuvus ateina vilkas in itą veršelį: – Veršel, veršel, aš tave pjausiu! DvP56. Imk tavęsp jauną veršelį, jeib būtų grieko afiera BB3Moz9,2. ^ Negimdytas – ne vaikelis, nelaižytas – ne veršẽlis Pgr. Nesvarbu, kieno jauteliai, svarbu, kieno veršẽliai Snt. Glaudus veršelis dvi karves žinda M. Miesto veršelis – sodžiaus bernelis PPr270. 2. Dv veislinis buliukas: Karvę triskart vadžiojau veršẽliop LKKXXIX184(Lz). 3. kastruotas, darbinis jautukas, jautis: Šėmi veršẽliai, nauja žagrelė (d.) Nmč. 4. žr. veršis 5: Mėmė! Skystablauzdis! Veršelis! Kogi aš jo dabar saugausi? J.Mik.
2 veršẽlis sm. (2) J.Jabl, NdŽ, KŽ kuprinė iš veršio odos.