pamokinti reikšmė

Kas yra pamokinti? pamokìnti žr. pamokyti: 1. R, K Vaikus pamokýt reikia Klvr. Prancūziškas manieras mus pamokìno K.Donel. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių JD562. Jo sūnai buvo ir pamokinti Lnkv. Rūsčios dienelės tai pamokino StnD22. Mokė́[jo] su žmonėm pasielgt – b[uv]o pamokýtas Žal. Kelių tavo pamokink mane Mž174. ^ Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina KrvP(Stk). | refl.: Pasimokìno i gavo už mokytoją Gs. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių R294. 2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs BsMtI12. | refl.: Iš to pasimokina R333. \ mokinti; apmokinti; atmokinti; įmokinti; išmokinti; numokinti; pamokinti; permokinti; pramokinti; primokinti; susimokinti