raganius reikšmė
Kas yra raganius? ragãnius, -ė smob. (2) 1. [K], DŽ, Ds, Užp, Rmš, Lnkv, Brs flk. piktas burtininkas, kerėtojas: Kas ilgai nemirdavo, tą ragãnium vadino Kpr. Mane ir visą mano dvarą piktasis raganius užkerėjo S.Nėr. Žiūrėk tamista, raganius užkerėjo mumus rugius Rp. Visos septynios dukterys buvo raganės LMD(Šlv). Raganius šoko vytis, pavirtęs į vanagą LTR(Užv). Vyrų raganių, ne tik moterių, teipogi buvę senovėje BsMtI94. Ne po ilgam parjojo tas ponas raganius BsMtI149. Ragãnius žino, kur šulinį reikia kasti J. Turėk špygą kišenėj, tai ragãnius niekad nepaburs Pnm. Raganės paprasta kulipka neima LTR. Pusgalviai pavyduoliai sakė, jog Gerutis yra raganius Tat. Laumė raganė už stalo sėdžia NS1401. ^ Ir dumia kaip raganius ant juodo gaidžio PPr285. Gajus kaip raganius KrvP(Lzd). 2. prk. negeras, nedoras žmogus: Eik, eik tu, ragãne, gėdą turėtum! Skr. O tu prakeiktas raganiau! rš. ◊ ragãnės šlúota ragangrybio pažeistos suaugusios medžio šakos, raganos šluota: Suaugo į krūvą kaip ragãnės šlúota Rz.