bučius reikšmė
Kas yra bučius? 1 bùčius sm. (2) Š pabučiavimas, bučkis: Duok man vieną bučių (kartą pabučiuok mane) prš.
2 bùčius (plg. l. bucz, brus. бyч) sm. (2) 1. R141, KI439, Nm, Všt, Lz iš vytelių pintas krepšys su įgerkliu žuvims gaudyti, varža: Čia jis bučius seniau lydekom statė T.Tilv. Norint sugauti žuvies, reikia užkalti perkolą ir įstatyti bučiùs Srv. Suleidau į Virvyčią bučius Vkš. Eisim bùčių mest Plv. Bùčių ne spendžia, tik skandina į ežerą VšR. Vakar pabaigiau bùčių pinti, eisime žuvų gaudyti Btr. ^ Įlindo kaip žuvis bùčiun Ut. 2. R, [K], Dkš, Rk iš siūlų megztas į varžą panašus įtaisas žuvims gaudyti: Piemens mezga bučiùs Lbv. Pastatyk bùčių, čia yra žuvies Vlkj. 3. Skr iš vytelių pintas uždaras krepšys sugautoms žuvims laikyti vandenyje. 4. iš šiaudų su plėšomis pinta statinė, bamblė: Pripilk pilną bùčių pupų PnmR. Sudėk vilnas į bùčių Brž. ◊ į bùčių įvèsti apgauti: Tu man tik bùčiun į̃vedei Vj.
bučius junginiai
- Voldemaras Bučius