kaltybė reikšmė

Kas yra kaltybė? kaltýbė sf. (1) J; R383 M, kaltỹbė (2) K 1. žr. kaltė 1: Ne mano čia kaltybė Lp. Primušė žmogų visai be kaltybės Ds. Norėsi, tai ir nekaltam̃ kaltýbę rasi Ds. Ne iš savo kaltýbės aš kuprotas, ne iš savo lockos tu tiesi Ds. Išmirė visos per savo kaltỹbę Nm. Adomas metė kaltybę ant pačios I. Kaltybė buvo, bet kaltininko nebuvo M.Valanč. Negali sakyt kaltýbę ant jos Skr. Kas ką padaro, vis ant mažojo [vaiko] verčia kaltýbę Slm. Paturėta bus už kaltybę LTII130. Nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66. Visiems kaltybę dovinoji PP15. Artimojui turim atleisti jo kaltybes BPII414. Yra tavo paties kaltybė Vln9. Nerandu tame žmoguje nė jokios kaltybės VlnE202. | Nuodėmė, nusidėjimas, prastojimas, kaltybė SD68. Ir jis džiaugės savo kaltybę atleistas J.Jabl. Nieko nėr be kaltybės Mž320. Tada mana testovi kaltybė, kolei gyvas būsiu BB1Moz43,9. 2. R skola: Užmokėti 50 rublių kaltýbės BM176. Kaltybės turim Dr. Negalįs visos skolos, visos kaltybės atiduoti rš. Nėra pas jį kaltybės jokios Lp. Turiu šimtus kaltybės Vs. Aš pasogą išdalinau ir kaltybes atidaviau Vlk. Prenumeratoriai ... širdingai užprašomi veikiausiai savo kaltybę atlikti A1884,392. Pavarė šieno pjauti už kaltybę KlvrŽ. Išejo užkasti, užverpti už kaltybę Ggr. 3. priedermė, pareiga: Kaltỹbė žalnieriauti KII58. Pildymas kaltỹbės, pareigõs KII109. Kurs dirba, tam alga nerokuojama iš malonės, bet iš kaltybės CII212. Kaltybę pildyt turi brš. 4. kaltumas: Kaltýbės [jo] nėr žiūrėta Kp.

Ką reiškia žodis kaltė? Visi terminai iš raidės K.