prastojimas reikšmė

Kas yra prastojimas? prastojìmas sm. (2) 1. NdŽ → prastoti 3. ║ O tai Dievo prastojimas! Nenuėjom nė vienas nuo pat ryto nė paveizdėti karvelės! Žem. Čia tau dura Dievas žiuburį, čia jau Dievo prastójimas DūnŽ. Paskui tokį atmetimą be abejojimo sausta dvasios tur sakiot ižg prastójimo malonės Dievo DP607. 2. neteisybė, skriauda: Neteisybę, kankinimą, prastójimą … kęsti KII21. 3. LL170, NdŽ → prastoti 6: Įnirtę lietuviai už prastojimą vakaruose savo žemės rš. ×4. Q177, VlnE125, Ch1PvE1,7, PK204. SD68, Sut, N → prastoti 8: Aš prastojimus mano pažįstu Mž538. Tatai yra nemažas prastojimas MP66. Atmeskite nuog savę (orig. savi) visus prastojimus jūsų SPII171. \ stojimas; antstojimas; apstojimas; atstojimas; įstojimas; išstojimas; nustojimas; pastojimas; perstojimas; prastojimas; pristojimas; sustojimas; užstojimas