užstojimas reikšmė

Kas yra užstojimas? užstojìmas sm. (2), užstójimas (1) KI86, Rtr, KlvrŽ 1. refl. NdŽ → užstoti 1 (refl.). 2. NdŽ → užstoti 3. | refl. NdŽ. 3. NdŽ → užstoti 4: Už vaikų užstójimą pykstu Rdn. 4. → užstoti 11: Kaklo užstojìmas NdŽ. 5. refl. → užstoti 15 (refl.): Tai užsistojimas – kai byzdėlė arklio papilvėj Ml. Užsistojimelis žmogaus – nor dūšią vaduok, ale jam duok Prng. 6. KI86 → užstoti 17. 7. Q563, N → užstoti 18: Užstójimas sūde už kitą I. Užstojimas nedoro S.Dauk. Ir bus Viešpatis apgynimas pavarguliui, užustojimas prievalingame čėse, varguosu Mž521. | refl. BŽ168, NdŽ: Matai, koks jų ažsistojìmas ažu vienas kitą Ds. \ stojimas; antstojimas; apstojimas; atstojimas; įstojimas; išstojimas; nustojimas; pastojimas; perstojimas; prastojimas; pristojimas; sustojimas; užstojimas