pristojimas reikšmė

Kas yra pristojimas? pristojìmas sm. (2); LL198 1. → pristoti 5: Kad pristojìmą nors būt padarę – stotelės [traukinių] jau čia nedaris Klt. 2. → pristoti 6: Už pristojimą prie krantinės reikia mokėti uostui tam tikrą rinkliavą Šlč. | refl.: Einant Kalvarijon turėjom tris prisistojimùs Rud. 3. → pristoti 9: Ta dalis … yra su pristojimu naujų rašėjų vis daugiaus padidinta Kel1881,75. 4. → pristoti 11: Pristojìmas prie vaiko Ktk. 5. → pristoti 13: Ponas nudžiugo, kad jį tas vagis išgelbėjo nuo velnio pristojìmo LTR(Šmk). 6. H163, Q467, R72, MŽ96, N → pristoti 16: Idant prūsų žemė su pristojimu dieviškos pagalbos nuog tokių prapuldančių negandų išliktų prš. \ stojimas; antstojimas; apstojimas; atstojimas; įstojimas; išstojimas; nustojimas; pastojimas; perstojimas; prastojimas; pristojimas; sustojimas; užstojimas