užverpti reikšmė

Kas yra užverpti? užver̃pti, -ia (ùžverpia), ùžverpė; Q12 1. tr. N, NdŽ, DŽ1, Vkš, Lp uždirbti verpimu: Šitie pinigai užverptì Dkš. Jug pačia miera ùžverpu, jug i maitinuos Slnt. Verpė davatkelė, nėrė, ale ką ten užver̃psi, ką gausi Gršl. Kiek verpėja gali užver̃pt pardien? Skp. Ažver̃pia, ažaudžia močia Klt. [Motina] kartais kokį kepalą užverpdavo rš. Turiu du paršeliu ùžverptu, nebijau bado Šts. | refl. tr., intr. NdŽ, Krš, Slm, Šmn, Antš: Liuob užsiver̃psu kapeikos, kol įmačiau, daba nebįgaliu Rdn. Užsìverpiau kelis litus, vis užkišau reikalus Jd. Aš šitą megztinį užsìverpiau Žl. Jy vis po kiek ažsiver̃pdavo JT429. 2. tr. verpiant nuvarginti: Nuo verpimo net rankas ir kojas ažverpiau Prng. 3. tr. verpiant pripildyti: Ana ùžverpė dantį už špūlės galo J. ║ verpiant uždengti: Tu, sesyčiūt, visą gavėnią verpi verpi, ir saulei visus takus ažverpsì Prng. Šunim ir takus ažverpsi LTIII460(Tvr). ║ prk. užsidengti, užkimšti: Kurįjį eš šaukiu ir meldžiu, tačiau jis ausis užkemš (viršuje užverpia) nuog mano maldos BBRd3,8. Nenorėjai čia klausyt balso elgetos, ùžverpei sau ausis ant šauksmo jo DP272. Kas užver̃pia ausis savas, idant neklausytų kraujo, ir užmerkia akis savas, idant neregėtų pikto DP55. 4. tr., intr. NdŽ, Ms kuo aštriu užbesti, uždurti: Vienas užver̃ps, kiti dėlios [durpes] ant dirvono Všv. \ verpti; apverpti; atverpti; įverpti; išverpti; nuverpti; paverpti; papaverpti; perverpti; pieverpti; praverpti; priverpti; suverpti; užverpti