kaltumas reikšmė
Kas yra kaltumas? kaltùmas sm. (2) BŽ16; M, kal̃tumas (1) → 2 kaltas 1: Teisiamųjų kaltumo laipsnis tam tikru mastu skirtingas sp. Tarybinis teismas yra labai kruopštus teisiamojo atžvilgiu, kol nėra įrodytas kaltumas ar nekaltumas (sov.) sp. Kaltùmas jo tai mažas Mrc. Čia ne mano kaltùmas: ans pats iš savęs taip pasidarė Pkl. Pamatykime didį nekaltùmą DP128. Nuodžias senųjų apraudotų nekal̃tumas mažteliųjų DP587. Ir ganė juos nekaltume širdies savos DP207.