koleik reikšmė

Kas yra koleik? 1 kõleik conj. J, Rm, koleĩk 1. žr. 1 kolei: Koleik mylėjo, toleik turėjo; kai nemylėjo, tai palydėjo (d.) Ktv. Koleik tas vanduo nusistovėjo, bernelis mergaitę prisikalbėjo (d.) Čb. Pas močiutę augau, valelę turėjau; koleik norėjau, toleik uliavojau (d.) Dbč. Koleĩk jaunesnis buvo, dirbo Vvs. Lietuva brangi koleik gyvena, … nenustos vaikai tavęs mylėti Vaižg. Koleik nebus regėtis žvaigždės, tai nemožna večeriot Lz. Koleik lupas karnos, tai ir lupk On. 2. šalutiniams vietos aplinkybės sakiniams jungti: Ar nupjovei, koleik liepiau? Lp. Ava, koleik mano rašyta! Lp.
2 kõleik adv. žr. 2 kolei: 1. Koleik tu mum varginsi? Ėr. 2. Da vynios kõleik [ta mašina] šiaudus Gs.