žinia reikšmė

Kas yra žinia? 1 žinià sf. (4) K, K.Būg, RŽ, LsB312, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ, Adm, Antš; L, Šlč 1. pranešimas apie įvykius, apie reikalus, naujiena: Žinią duomi SD1118, R422, MŽ572. Žinios davimas SD1118. Žinia, girdėjimas SD398. Žinią duoti, pranešti, žodį duoti B932. Netikra žinia I. Tikra žinia D.Pošk. Žinia karionės Sut. Liūdna žinia ŠT277. Baisi, bloga, džiaugsminga (linksma), graudi (liūdna), paankstinta, skubi, pavėluota žinià NdŽ. Laukiu kokios žiniõs Mlk. Ko greičiausia duok man žìnią Pns. Septynis mėnesius nė kokios žiniõs negavau Pln. Parjodamas užnešk anims žìnią Žr. Duok žìnią, kada tu parvažiuosi Rg. Nei laiško iš jo, nei žiniõs Smal. Nė broliui nė žiniõs nedavė, ka jau ženyjasi Slv. Davė žìnią tėvui, motkai Antr. Tas tam žìnią, tas tam, i sužinos Kl. Kas tau padevė žìnią? Vgr. Jei su gera žinià, sėskias (juok.) Rdn. Šiandieną žìnią gaus, a priims, a ne Lnk. A mirusi yr, a serga, kaip ten y[ra], ka nė kokios žiniõs nebgaunam Plt. Jūs man žinios nesiunčiate, kada pradės spausdinti J.Jabl. Žinia per žaibinį pustą parlėkusi Kel1878,28. Taip ilgai neturėjau nuo Tamstos jokios žinutės Pč. Negauna žiniõs iš tę Erž. Nė mun nėkas žiniõs devė, nė nėko sakė Sd. Ana pati sakydavo, kokios da žiniõs reikia Dkk. Po kiek čėso nuleidžia žinią ant jos močią Brž. Davė žìnią, mečiau viską ir atlėkiau Krš. Kap nuo pelėpės nukrito ta žinià Rš. Trečią dieną atleidžia žinią, ka miręs tėvas LKT213(Jnš). Numirus ligonie, davė žinią gentims ir artimims S.Dauk. Kas žiniõs negavo, tas neina į budes Sk. Kap anas nustapijo, davė tėvamu žìnią Dv. Kad numirę, žìnią duotų Dgp. Paukštis snapu į langą beldžia – negera žinia Sn. Nūnai gavau aš žinẽlę jotie in vainelę DrskD17. Veliuonos mokiniai žinužes rašė JD712. Nė žinelės nežinojau, kur mano mergelė LLDII236(Plng). Pūsk, vėjeli, nuo pietužių, nunešk žinelę pas mergužėlę LLDII122(Rmš). Parej[o] žinelė vainelėn jotie LLDIII501(Mrk). Tai duosiu žinelę par bėrą žirgelį LTR(Skdv). Leisiu strielbelę ir sakalėlį, siųsiu žinelę tėvulio šalin TŽI241(Prl). Dar neinplaukiau nei pusės marelių, o ir atnešė didelę žinẽlę (d.) Drsk. Eisiu prašysiu juodvarnėlio, kad skristų į tą šalelę, o kad parneštų nuo mylimo nors kokią žinelę LTR(Ndz). Raibieji girios paukšteliai, nuneškit žinẽlę broleliam (rd.) Gž. Nei patys negrįžta, nei žinelės nesiunčia V.Krėv. Aš sakiau pamokslą, pagautas tos žinios įspūdžio V.Myk-Put. Kai pagaliau avilį pasiekė džiugi žinia – pražydo juodalksniai ir paupio karklai! – bitės laižė paskutines statinaites J.Avyž. O kad atrasite, duokit man žìnią, idant ir aš vėl eičio ir pakloniočios jam DP58. Bet sūnus Dievo, kursai yr antyje Tėvo, tasai tatai apsakė ir davė žinią žmonėmus DP258. Duok mums žinią ir drūktybę, Tu sukulk velnio piktybę Mž53. Teipo didis Dievas karaliui žinią davė, kaipo paskui bus BBDan2,45. O atradę duokite man žinią, idant ir aš taipajag atejęs garbę duočio VlnE22. ^ Eina žinià nuo žmonių, kap lieptu žengia Švnč. Žinia greita, mislis dar greitesnė M. Žinios raitas nepavysi LTR(Km). Bloga žinià lekia kaip kiškis, gera – guli kaip akmuo JT364. Gerą žinią žmonės gaudo, blogą – vėtros atpučia KrvP(Vdš). Prastas žinias ir vėjas išnešio[ja] LTR(Vdk). Marga kalytė neloja, bet žinias nešioja (laiškas) LTR(Užv). 2. Sut, N, NdŽ, DŽ suvokimas, nusimanymas: Supratimas, žinia, nuomonia, nuovoka SD12. Be mano žiniõs neeik niekur J. Žmogus be žiniõs eina par svietą Grd. Ką čia žinià, kolei čia gyvęsi Graž. Ką žinià, kokis tas šuo yra Graž. Nėr žiniõs, kap tę buvo Dg. Kol dar prie tėvų – žinia, o kaip bus ištekėjus, nieks nežino V.Kudir. Buvo ir motinos žinià Plv. Vaikai žinià nemaišyties po kojų par didelius darbus Krš. Už ką nužudė, anų žinià Šauk. Kai reikia, tai ir nėr žiniõs, ažmirštu Ldk. Dabar pasakė, tai žiniõj (žinau, kaip elgtis su krosnimi) Sur. Užsirašė pavardę dėl žiniaĩ LD418(Krtn). Sako, kad motina su sūnum žìnią turi Šk. Jie viena ranka su ja: tę visos žìnios Kš. Jei nesukišau į kerčią žìnią, tai papasakosu Plt. Autoriaus plati žinia bus tikrai pasirūpinusi, kad mes veikalą mokinto vyro guodosime kaipo labai brangintiną lobį J.Šliūp. Čia (apie baudžiavą) muno trumpa žinià, nėko nežinau Grd. Nė tos žinios neturėjo apei pirtis Šts. Ar ta žinia, kame žolės M.Valanč. Tarp vyro bei moteriškės nieks … netur nei su savo žinia, nei su savo žodžiu į tarpą kištis Kel1865,193. Paleidė žìnią šitiem naktigonykam, kad krūvon negultųbe (ps.) Aps. Vaikis neėmė, žemę į kolkozą paėmė, palikau be žiniõs Šv. Su žinià dirbi – šienauji, vežies, be žiniõs kaip tu? Mžš. Mat paėmę, susidėję sau ir išsivežę be žiniõs Varn. Perniai čia buvo su žinià atvažiavę Ps. Gal jau žiniõj visiem Mšg. Kiek jai prisėjo kartybių pernešti, tai tiktai vienam Dievui žinioj Gmž. Su žinia, tyčiomis Q626. Kokią panikę turėdavai, pasikviesdavai su [tėvų] žinià Grz. Ką žinià, ką nežinia, ale kai norėdavau, tai vis padarydavau i kuokinėn nueidavau Ml. Prapuolė be žinių̃ Dv. Nėr žiniõs, kaip tę anas būsta LzŽ. Arklys nėr žiniõs kokis OG272. Mūsų kalba nėr žiniõs kokia Žl. Gyvent – nėr žiniõs koks, sustikt – baika žmogus Klt. Nėr žiniõs, kap paduos pilnatis delčiui – lietų a pagadą Švnč. Nėr žiniõs, kur nuvažiuos, kas bus Vj. Kruta, tik nėr žiniõs katron pusėn (apie lėtą) Ant. Greit bėga, tik nėr žinios katran galan Ds. Nėr žiniõs, kas būs, a i tie piningai pasmirs (keisis) Krš. Sugaudysi jaunus, išmauna kur, i nė žiniõs, kum vertas Rdn. Lyja daug, derlius yra užaugęs, bet kaip paims, nėra žiniõs Krk. Nėr žiniõs, kai rugius reiks imt, kokia pagada bus Lb. Pusę dirvos užėjo ramunės ir viskas, be niekur nieko, nei žinià, nei nieko Aln. Nei žinià, kur ana (karvė) nuejo, miške sunku ganyt Lel. Dabar su mašinelėm siekia nėr žiniõs kur Klt. Po Naujais metais nėr žiniõs kaip bus Sur. Regi karalius, ką reikia duktė ženyt su nėr žinios kokiu Tvr. Jaučią jau nulakdino kas nors kur nors – pražuvo jaučias be žinios LTR(Alv). Kas žino, gal su vilko žinià [dingo avis] Lnkv. Ale jis davė pinigus be močios žiniõs Alz. Kap jau ana (žmona) parduos be vyro žiniõs! Grv. Skrabikės degtukų vyras nenupirko be muno žiniõs, o aš be ano End. Visus pinigus jis žmonos žiniõ[je] laiko Vdžg. Dėl žiniõs buvo alus, visiem neduosi Krs. Susukęs nosį ir vaikšto, o ko piktas – nėr žinios KlK42,79(Aln). Tik tiek žinia, kad buvęs Rygoje, Vilniuje ir net Varšuvoje ir kad pas poną Survilą tarnauja laisvu noru V.Myk-Put. Jei nū iš Dievo žinios vis mumus nusiduost, tada žinom Dievą mūsų tėvą santį ir mus to vaikais sančius BPII513. Znokas, griekas priš Dvasią šventą, kurs yra papildytas iš žinios, iš geros valės, iš pačios piktybės ŽCh319. Kursai su velinu žinią turi ir ženklus kokiuos per jį daro SD116. Štai Dievas didis, kuris praeit ir pergali žinią mūsų SPI113. ^ Vaikščioja kap gudas be žiniõs Al. Juokiasi kap gudas be žiniõs Nč. Eik tenai, nėr žiniõs kur, atnešk tą, nėr žiniõs ką Šmn. 3. priklausymas, globa: Ir ta mano žiniõj užaugo mažytė Pš. Su vetinoriaus (veterinoriaus) žinià tą nesveiką kiaulę pardavė, regi Drsk. Per vainą visi vežė, dar̃ medžias po žinià Vrn. Mano žiniõj išpilstyt ožkos pienas bitonuos Krns. Pasidėk, pasiimk į savo žinią, savo žinion A.Sal. Pasidėk kirvį žiniõj Skr. Tas pakulas padėk į žìnią Lkv. Tą káltą pasidėk į žìnią Jrb. Namuose viską valdė, viskas buvo jos žinioje, vyras nė menko balselio neturėjo R.Gran. Paprastai zakristijono žinioje yra bažnyčios atidarymas ir uždarymas, varpais skambinimas, bažnyčios švara LEXXXV22. Tamstą gi prašau šitą mano gromatos kąsnį visų žinion paduoti APhVII121(A.Baran). ^ Be Dievo žinios plaukas nu galvos nekris S.Dauk, VP8. Tu nori be Dievo žiniõs prasigyvęt Vlkv. Dievo žinioj viskas yra VP12. 4. D.Pošk, DŽ pažinimas, mokslas: Na, musyt, tamstos tos korčiukės (kartotekos lapeliai) yra dėl mokslo, dėl žiniõs Plt. Mokslas aplink aptiekos daiktą, aptiekos žinia SD2. Mokslas, žinia, daiktų prigimimų praejančių SD162. Žinia juodaknyginykų SD34. Dažymo žinia, dažynė SD52. Drožimo žinia SD364. Žinia nuog velino ant darbų kokių SD117. Žinia, mokslas apei svetimūsius dievus I. Žinia, mokslas įstatymų I. Žinia ir mokslas dalykų, iškasamų iš žemės I. Žinia yrimosi, žinia irtinė SD448. Pagenėjimas medžių teip aukštais kamėnais, kaip ir visokios veislės karlinių medžių, reikalau[ja] tobulos žinios S.Dauk. Nebūdamas kalbininkas, netirsiu Poškos vertės lietuvių kalbos žinioje LTII329(M.Birž). Duosiu aš tau žinią tokią [, kaip gyvuliai šneka] Plv. Dievo žinia, kurioj visa kas destis nuog žmonių, kaip knygose yra parašyta. Ir todrin vadinasi ta žinia knygomis SPI17. Aniolai yra didesniais už žmones žinia ir galybe brš. Prieg tam žinia ir kytrastis išguldymo sapnių ir mįslių ir paslėptų bylų apreiškimas BBDan5,12. Bet jog toji akis, apie kurią čia Viešpatis bylo, ne tiektai žymina šviesumą tikėjimo, mokslo arba žinios (apie kurią ik tolei bylojome), bet vėl tikrumą intencijos DP560. Buvo taipogi ten vienas medis žinios gero ir pikto S.Stan. ◊ be Diẽvo žiniõs 1. labai daug: Pripylė be Diẽvo žiniõs Švnč. Pridirbo be Diẽvo žiniõs Ds. 2. labai: Gaila penimojo, bet i piktas aš be Dievo žinios TDrIV262(Prng). Sunkus buvo gyvenimas, be Dievo žinios sunkus buvo gyvenimas Kp. Be Diẽvo žiniõs atšalo Dglš. be [gãlo] žiniõs labai: Be žiniõs piktas Aln. Jis ją be žiniõs myli BŽ131. Anyta tai be gãlo žiniõs skūpi buvo Švnč. Par kiek metų priviso tų kiaulių be žinios daug S.Dauk. kójoms (į kójas) žìnią [dúoti] bėgti, sprukti: Parsigandau, deviáu kójoms žìnią Krš. Kai jis pradėjo rėkt, tai aš tik kójom žìnią ir pasprukau Mrj. Jis (vaiduoklis) pradėjo eit su munim, o aš į kójas žìnią daviáu Vdk. nėrà žiniõs [kíek] labai daug: Kiek aš pinigo padė[ja]u an vaistų, tai nė̃r žiniõs Smal. Tegul bus nėr žinios kiek darbo, vis tiek klausau [radijo žinių] Rš. Pasakojimų visokių yr nematis, nė̃r žiniõs kíek Lb. Kad aš sveikatos turėč, tai aš da nė̃r žiniõs ką padaryč Sug. pãdams žìnią [dúoti Snt] apie pasirengimą bėgti: Pãdam žìnią – ir lėk namo KzR. su žinià 1. mažai, per daug negalėti reikštis: Kap žiūrau, tai šiemet visiem su žinià lašiniai Pv. Ir kapeika mums tat yr su žinià Grd. 2. numatoma, apskaičiuojama: Ubago poteriai su žinià Šl. Ir ubagų poteriai su žinia LTR(Mrc). Valdžios neapgausi – ubago poteriai su žinià Krš. visojè žiniojè tikrai: Ka ryt neparvažiuosiu, tai poryt visõ[je] žiniõ[je] parvažiuosiu Jnš. žiniojè [žiniõn] eĩti sektis: Gyvuliai eis žinio[je], jei juos rūkysi devindrekiu LTR(Brž). Man tas pjovimas neĩna žiniõ[je] Brž. Arklys, paglostytas kurmio koja, žinion eina LTR(Brž). Jam [bitės mokslas] neina žiniõn J.Jabl(Kp). Pasakos labiau jam žiniõn eĩdavo Krs.
2 žinià modal. DŽ, NdŽ; L žinoma, tikrai: Žinià, kad siauros užuoganos geresnės Šr. To nenorėjo padaryt, žinià Mrc. Žinià, ir anas juosa buvo pasdairyt LzŽ. Žinià, dabar geriau negu seniau Prn. Žinià, kad stiprūs buvo seniau žmonės Lb. Peilį pragaišinau. Ale žinià, tai tvartan nešuos, tai laukan Pv. Dėlto žinià: nei rūko, nei geria, tai ir patinka visom Pv. Čia jau žinià, tikrai nebeišsigabens iš to krašto Skp. Žinià, prie tokių ganiavų maža pieno Btrm. Juk žinià – ją atgalion stūmė Dv. Žinià, vaikų savų neturėjau Arm. Ingi vaikus, žinià, dudena nelietuviškai Šlčn. Žinià, reik vaktuot, ka nepabėgtų [bitės] LKT205(Kt). Žinia, jis nė nesusiprastų A.Vaičiul. Jis tau, žinia, ne svečias B.Sruog. Žinia, mes galėtumėm dar šiek tiek laikytis J.Balč. Kai kvieslys joja, tai per petį juosta, ir jau žinià, kad vestuvė Graž. ^ Žinia, kur gimei, nežinia, kur mirsi LTR(Brž). Žinià bus [dangus], žinià ne, čia geriau pagyvent Dsm.

žinia sinonimai

žinia antonimai

žinia junginiai

sensacinga žinia

Ką reiškia žodis žinialapis? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai