kalbininkas reikšmė

Kas yra kalbininkas? kalbiniñkas (-nỹkas), -ė smob. (2) 1. BŽ228 kalbos tyrinėtojas, lingvistas, filologas: Kalbininkams, žinoma, kalbos dalykai rūpi J.Jabl. O trakų ir frigų kalbos antrašų net ir patys didieji kalbininkai kaip reikiant dar nesupranta K.Būg. Tik kalbininkas tegali atskirti kalbos grūdus nuo jos pelų rš. 2. kalbus, plepus žmogus: Kol sveikas buvo, buvo toks kalbiniñkas, o dabar sunkiai bepakalba P.Aviž. Jis buvo toks kalbinỹkas žmogelė Ėr. Kalbinỹkas – ne darbinykas Ėr. Verks ir visos giminėlės, pas motulę suvažiavę: nebėr dukrelės, mūsų kalbinykės Ps. Mergelė mano kalbininkėlė – ji perkalbėjo didį vaiskelį TDrVII40. ^ Kalbinykas randa kalbą, darbinykas – darbą Bsg.

kalbininkas sinonimai