gudas reikšmė
Kas yra gudas? 1 gùdas sm. (4), gùdė sf. (2) 1. SD328, R, K, Š, Lz baltarusis (kartais lenkas ar rusas): Buvo projektas sudaryti du pulkus lietuvių ir du pulkus gudų rš. Šiandie lietuviai gudaĩs vadina lenkus ir „bielorusus“ K.Būg. Senovėje gudais aisčiai bus vadinę ne tiktai gotus, bet ir gotų valdžioje gyvenusius slavėnus K.Būg. Seredoj privažiuoja daug gudų̃ Švnč. Gudaĩ ant sielių plaukia Nemunais į Rusnę Prūsuose J. Mus vãdo gudaĩs Drsk. Mūsum̃p ir guduosè žmonės kitoki Dv. Idant ... nepaduotų mūsų ing ranką ... totorių, kaip ne per seniai gudamus ... tikos DP509. Parsivežiau baltų gudų̃ dukružę J. Tu gùdas, tu gùdas, aš ne gudẽlė, prilipo in gudą mano širdelė Rod. Toli josiu kelionėlėn, in gudų šalelę d. 2. kitos tarmės žmogus (gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiškiai kupiškėnus ir t. t.): Ano pati gùdė KlvrŽ. Jie gudaĩ – kai šneka, kito žodžio nei suprast negali Pg. Apie Gegužinę gudaĩ, jie kitoniškai kalba Upn. Guds pradėjo dūdas griežti, gudo pati kojas riesti KlpD22. Guds parvedęs bajorikę KlpD22. 3. vk. kūdikis be vardo: Mano broliukas da tebėr gùdas Slm. Vaikai, jum bobutė atnešė gùdą! Ds. Šitas gùdas ir šnekėt dar nemoka Ds. ◊ eĩk po gùdo rãtais sakoma varant: Eik tu po gudo ratais! Pg.
2 gudas sm. LBŽ, Ak bot. rūgštynė (Rumex); plg. 3 godas 2.
3 gùdas sm. įpratimas, įgudimas: Ta merga negudusi dar prie svečių, t. y. netur gero gùdo J. Gùdas yra prigudimas prie ko, įgudimas prie darbo J.
4 gùdas, -à adj. (4) 1. prityręs, įgudęs: Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti J. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas J. 2. paprastas, įprastinis, tikras: Gùdas karklas vadinas gudkarklis J.
gudas junginiai
- Jurgis Gudas, Kazys Gudas, Pranas Gudas, Stepas Gudas