apeiti reikšmė

Kas yra apeiti? apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apeĩna Ds. ║ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR. 2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apeĩk gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apeĩta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435. | prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr. ^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apeĩna (pjautuvas) Lš. 3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637. 4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apeĩna Rdm. Kad tu ežeru apeĩtum! Krž. 5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apeĩna rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up. | Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš. 6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeinì gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apeĩti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeinì – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Einì einì žmogus, kol viską apeinì, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apeĩna (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apeĩti Šts. Jis vienas visus darbus apeĩna Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš. | refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejaĩ, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apseĩt, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr. 7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm. 8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apeĩna ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapeĩna Slm. 9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apeĩna Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapeĩna Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apeĩna Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr. ║ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apeĩna visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apeĩs Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An. 10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apeĩti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apeĩna Svn. O, jis brolį keliom eiliom apeĩna (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapeĩsi – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On. 11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs. 12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapseĩna Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsieĩsim ir taip Snt. Gali neateit – apseĩsim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapseĩna be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apseĩna Lš. Mes ir be kirvio apseĩnam Ds. | Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331. | Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290. ^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod. ║ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz. 13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apseĩna Lš. Jis gražiai apsieĩna žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apseĩna Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] ... su vargdieniu žmogeliu apseĩdavo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš. ║ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs. ^ Su žmonėm apseĩsi – visur nueisi Jnš. 14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apseĩna, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš. 15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn. 16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv. | refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisì Ml. ║ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm. | refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt. ║ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejaĩ Vdšk. | prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejaĩ, kito nenorėk Trgn. 17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapeĩna Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapeĩna Gs. Kas man apeĩna apie jo reikalus! Alv. Kas tau apeĩna, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apeĩna apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj. | Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč. 18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš. 19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv. | refl. R117: Kūginės avys apseĩta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12. ◊ keliùs apeĩti Skd sunkiai dirbti, vargti. širdìs apė̃jo 1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdìs apẽjo Slnt. Kažkas širdìs apẽjo nu to saldumo Kv. 2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apeĩna širdìs, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts. šìrdį apė̃jo 1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl. 2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man šìrdį apẽjo Šauk. šìrdį apeĩti užgauti: Su tokia kalba jis man tik šìrdį apẽjo Varn. širdìs apeĩna kraujaĩs pasidaro pikta: Man net šìrdis kraujaĩs apeĩna, kai jis taip šneka Pc. \ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti

apeiti sinonimai

apeiti junginiai

apeiti iš šono, apeiti ką iš tolo

Ką reiškia žodis apeitojas? Visi terminai iš raidės A.

Draugai