šlubas reikšmė
Kas yra šlubas? šlùbas, -à adj. (4) 1. R204,236, MŽ271,315, N, Kos55, K, LsB191, M, Š, L, Rtr, FrnW, DŽ, KŽ, Kp, Ėr, Ds, Ker, Vdn, Jon, Plv turintis trumpesnę ar nesveiką koją, raišas: Jis viena koja šlubas J.Jabl. Pernai rudenį važinėjo senis šlubas ir rinko piningus A1885,16. Juk viena šlubà, suklypus, o kita pasenus Jrb. Ar koją kas išmušė, kad šlubas vaikštai Vv. Šlùbas, kas te jam yr, viena koja trumpesnė Pb. Ir preina šlùbas žmogus ČrP. Tep perrinkdinėdamas mergas, išsirinksi kokią šlùbą Nč. Kap buvai šlùbas, tep ir esi Rdš. Gyvuolis kliaudingas yra šlùbas J. Teta turėjo tik vieną šlùbą vištelę Pjv. Kiškis nubėgo kaiman ir pasikvietė katiną, šlubą šunį ir ožį LTR(Rk). Arklio pirmutinė dešinė koja šlubà NdŽ. ^ Bepigu lenktyniaut su šlubu PPr317. Ir bėgantį viesulu šluba bėda paveja PPr186. Vienas šlùbas, kitas tep nepaeina Dkš. Eina kaip šlùbas vilkas Žl. 2. prk. [i]netikslus, netaisyklingas, ydingas: