trintis reikšmė
Kas yra trintis? trintìs sf. (4) NdŽ; Rtr, KŽ 1. DŽ, GTŽ, PolŽ1273 fiz. jėga, trukdanti kūnui judėti kito kūno paviršiumi: Trintiẽs jėga FzŽ125. Trintiẽs pasipriešinimas FzŽ214. Slystamoji ir riedamoji trintis EncVI941. Tepalas sumažina detalių trintį rš. Juo retesnis oras, juo mažesnė trintis rš. 2. Š trynimasis: Šilumos kiekis, išsiskiriantis trinties metu rš. Kartais galima užregistruoti ūžesį, panašų į perikardo trintį rš. 3. prk. nesutikimai, nesutarimai: Nacionaliniu klausimu bajorai nevieningi, buvo tam tikros trinties tarp lietuvių separatistų ir Lenkijos atstovų rš. Dykas (beprasmiškas) tas darbas yra: toks gyvenimas, tokia trintìs Pnm.
trintis junginiai
- kartu trintis